„Otečestvennye zapiski“ („Tėvynės užrašai“), mėnesinis literatūros žurnalas, ėjęs 1839–84 Sankt Peterburge. Leido A. Krajevskis. Žurnale iki 1846 dirbo ir daugiausia kritikos straipsnių jame parašė V. Belinskis, savo kūrinius spausdino žymiausi rusų rašytojai, mokslininkai, visuomenės veikėjai (M. Bakuninas, V. Dalis, A. Fetas, A. Gercenas, T. Granovskis, A. Maikovas, N. Nekrasovas, V. Odojevskis, I. Turgenevas ir kiti). Žurnalas buvo artimas zapadnikams, daug prisidėjo prie revoliucinių demokratų visuomeninių idėjų formavimosi, propagavo utopinį socializmą, kritikavo baudžiavą. 1847 V. Belinskiui pradėjus vadovauti žurnalo Sovremennik kritikos skyriui su juo į šį žurnalą perėjo ir daugelis rašytojų. Žurnalo kritikos skyriui ėmė vadovauti V. Maikovas. Nuo 1848 Otečestvennye zapiski tapo nuosaikiųjų liberalų idėjų propaguotoju ir, nors žurnale dar buvo spausdinama vertingų grožinės literatūros kūrinių (pvz., I. Gončarovo romanas Oblomovas), jo populiarumas sumažėjo.
1868 žurnalo leidimą ir redagavimą perėmė N. Nekrasovas (su M. Saltykovu-Ščedrinu ir Grigorijumi Jelisejevu), su jais į leidinį grįžo dauguma uždaryto žurnalo Sovremennik autorių ir naujų rašytojų (N. Garšinas, V. Korolenko, D. Maminas-Sibiriakas; F. Dostojevskis žurnale išspausdino romaną Jaunuolis).
Nuo 1877 žurnalo faktiniu redaktoriumi tapo M. Saltykovas-Ščedrinas (su N. Michailovskiu ir Grigorijumi Jelisejevu). Otečestvennye zapiski vėl atspindėjo rusų demokratines idėjas. 1884 žurnalas uždarytas už kenksmingą veiklą.