ottas (otitis < gr. us, kilm. ōtos – ausis), ausies uždegimas. Pažeidžia išorinę, vidurinę arba vidinę ausį. Būna ūminis ir lėtinis. Išorinį otitą (ausies kaušelio ar landos uždegimą) dažniausia sukelia bakterinė arba grybelinė infekcija. Serga daug laiko vandenyje (plaukikai, banglentininkai), drėgnoje aplinkoje praleidžiantys, gausiai prakaituojantys asmenys, taip pat tie, kurių pažeista ausies kanalo gleivinė. Reiškiasi ausies niežėjimu, skausmu, karščiavimu. Iš ausies kanalo gali skirtis pūlingos išskyros, ausis parausta, patinsta, kanale kartais atsiranda skausmingas gumbelis, egzema (niežinčios, pleiskanojančios, paraudusios odos ploteliai). Ausies kanale susikaupus pūliams laikinai netenkama klausos. Gydoma vietiniais antibiotikų ar vaistų nuo grybelio lašais, uždegimą slopinančiais vaistais, kartais – geriamaisiais antibiotikais, operuojama. Vidurinės ausies uždegimas būna nepūlingas (katarinis, alerginis, eksudacinis, mukozinis, sekrecinis, transudacinis, su nepūlingomis išskyromis) ir pūlingas. Ūminiu viduriniu otitu dažniausia serga vaikai iki 3 metų. Uždegimui prasidėti turi įtakos daugelis veiksnių: virusai, bendras peršalimas, nosies patologija (iškrypusi pertvara, adenoidų ar nosies kriauklių hipertrofija), alerginės ligos, padidėjęs seilių išsiskyrimas. Vidurinės ausies uždegimas dažniausia kyla sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Užkratas iš nosiaryklės patenka į ausies trimito gleivinę, būgninę ertmę, speninės ataugos ertmes. Gleivinė paburksta, sutrinka ausies trimito ventiliacinė funkcija. Dažniausi sukėlėjai – virusai (rinovirusas, gripo ir paragripo virusai ir kiti) ir bakterijos (pneumokokai, hemofilinės lazdelės, morakselos, rečiau – mikoplazmos, chlamidijos). Būdinga karščiavimas, bendras silpnumas, prikurtimas, ausies skausmas. Apžiūrint matomas išpūstas, nejudrus ar riboto judrumo paraudęs būgnelis, skysčio ir oro riba, išskyros išorinėje klausomojoje landoje. Dėl nosiaryklėje vykstančių procesų vidurinės ausies uždegimas gali užtrukti, dažnai recidyvuoti ar lengviau pereiti į lėtinę formą. Seroziniam vidurinės ausies uždegimui būdinga sekreto sankaupa būgninėje ertmėje nesant bendrųjų uždegimo požymių ir simptomų. Būgnelis neišsipūtęs, neparaudęs, pagrindinis požymis – sutrikusi klausa. Ūminis miringitas – izoliuotas būgnelio uždegimas. Ūminis pūlingas vidurinis otitas dažniausia gydomas antibiotikais. Sergantiesiems seroziniu viduriniu otitu ar miringitu antibiotikų dažniausia neskiriama, į ausį lašinama vaistų nuo uždegimo ir skausmo. Vidinis otitas (labirintitas) reiškiasi pusiausvyros sutrikimais, ūžimu ausyje, pykinimu, vėmimu. Ligai užtrukus atsiranda prikurtimas. Dažniausia sukelia virusai, rečiau – bakterijos. Otito komplikacijos – būgnelio prakiurimas, mastoiditas, meningitas, sepsis, pūlinio susidarymas, psichomotorinės raidos sutrikimas dėl prikurtimo.
-ausies uždegimas; -ūminis otitas