Oudenaardės mūšis (Áudenardės mšis), Prancūzijos ir sąjungininkų – Šventosios Romos imperijos, Anglijos, Olandijos – kariuomenių mūšis per Ispanijos įpėdinystės karą (1701–14). Vyko prie Oudenaardės (Rytų Flandrija, Belgija) 1708 07 11. Prancūzijos kariuomenę (vadai Liudvikas Burbonas ir Louis-Josephas de Vendôme’as) sudarė 100 000, sąjungininkų (vadai Eugenijus Savojietis ir Johnas Churchillis, Marlborough hercogas) – 105 000 žmonių. 1708 liepos pradžioje Prancūzijos kariuomenė pradėjo puolimą Flandrijoje ir užėmė teritoriją palei Šeldės upę nuo Prancūzijos–Nyderlandų sienos iki Gento. Sąjungininkų rankose prie Šeldės upės liko Oudenaardės tvirtovė; prancūzams paėmus ir ją sąjungininkai būtų atkirsti nuo jūros ir būtų praradę ryšį su Anglija. 1708 07 11 Prancūzijos kariuomenė, siekdama užimti Oudenaardės tvirtovę, bandė persikelti per Šeldės upę; perkėlas per ją gynė dalis sąjungininkų kariuomenės. Tuo metu kita jų dalis, sugebėjusi persikelti per upę kitoje vietoje, smogė prancūzams iš flango. Prancūzijos kariuomenė buvo priversta trauktis. Sąjungininkams padėjo ir ta aplinkybė, kad prancūzų vadai nesutarė tarpusavyje, dalis jų kariuomenės visai nedalyvavo mūšyje. Per Oudenaardės mūšį prancūzai neteko 15 000 žmonių (iš jų 6000 pateko į nelaisvę) ir 25 patrankų, sąjungininkai – 3000 žmonių. Prancūzijos kariuomenė buvo priversta pasitraukti iš Flandrijos.
2271