Pãduvos universitètas (Università degli Studi di Padova), Italijos universitetas; vienas seniausių ir garsiausių Europos universitetų. 2009 veikė 13 fakultetų: Agronomijos, Edukologijos, Ekonomikos, Farmacijos, Filologijos ir filosofijos, Inžinerinis, Matematikos, fizikos ir gamtos mokslų, Medicinos ir chirurgijos, Politikos mokslų, Psichologijos, Statistikos mokslų, Teisės, Veterinarinės medicinos. Apie 63 000 studentų, 2350 dėstytojų (2009). Yra G. Galilei aukštojo mokslo mokykla (įkurta 2004; skirta 24 gabiausiems studentams). Turi 10 fakultetų studijų ir tyrimų centrų, 27 centrus, 35 mokslo tiriamuosius centrus. Yra Universiteto centrinė (įkurta 1629) ir centrų bei fakultetų 54 bibliotekos (2009 jų fonduose buvo 1 900 000 spaudinių, 12 500 periodinių leidinių), Antropologijos, Archeologijos mokslų ir menų, Astronomijos prietaisų, Botanikos, Enrico Bernardi mašinų, Geologijos ir paleontologijos, Fizikos istorijos, Mineralogijos, Pedagogikos, Zoologijos (apima Hidrologijos stotį Chioggioje) muziejai, seniausias Europoje Paduvos botanikos sodas (įkurtas 1545; turi retą egzotinių augalų ir prieskonių kolekciją, herbarijų; 1997 UNESCO paskelbtas pasaulio paveldo vertybe). Vieną garsiausių Paduvos pastatų – bokštą (1242 Ezzelino III da Romano paliepimu pastatytas kaip kalėjimas; 1374 architektas F. de Carrare jį rekonstravo) – 1767 Venecijos respublika paskelbė universiteto Astronomijos observatorija (18 a. buvo viena geriausių Europoje), 1923 ji tapo savarankiška institucija, nuo 1994 muziejumi. Leidžia Annuario, Bollettino‑Notizario, Guida dello Studente ir kitus leidinius.
Paduvos universitetą 1222 įsteigė iš Bolonijos universiteto išėję dėstytojai ir studentai, siekdami universitetinės laisvės ir privilegijų. Iš pradžių buvo dėstoma teologija ir teisė. 1399 universitetas padalytas į Universitas Iuristarum (buvo dėstoma civilinė, kanonų teisė ir teologija) ir Universitas Artistarum (buvo dėstoma medicina, filosofija, gramatika, dialektika, retorika ir astronomija), 1813 abu universitetai sujungti. Fakultetai (vadinti mokyklomis) buvo įsikūrę skirtingose miesto vietovėse, 1493 persikėlė į naują pastatą Palazzo del Bo, arba dar vadinamą Il Bo. Universiteto rektoriai buvo patys studentai. Studentai buvo skirstomi pagal tautybę ir geografiją į 2 grupes: Citramontani (t. y. italai) ir Ultramontani (atvykėliai). 15–18 a. Paduvos universitetas buvo svarbus kultūros ir mokslo (medicinos, astronomijos, filosofijos ir teisės) centras. 1595 įsteigtas pirmasis Europoje anatomijos teatras, lavonų skrodimas tapo teatralizuotu reginiu. 1678 pirmoji moteris pasaulyje E. L. C. Piscopia gavo filosofijos daktarės laipsnį. Universitete dėstė J. Argiropulas, G. Fallopio, G. Galilei, G. B. Morgagni, A. Vesalius, studijavo Albertas Didysis, L. B. Alberti, R. Bellarmino, P. Bembo, T. Campanella, G. Cardano, G. G. Casanova, F. Guicciardini, U. Foscolo, A. Mussato, G. Pico della Mirandola, M. Kopernikas, M. Ch. Luzzatto, I. Nievo, R. Pole, P. Pomponazzi, popiežius Sikstas IV, G. Sinopoli, T. Tasso, G. Tartini, B. Telesio, F. Walsinghamas.
16 a. universitete studijavo 20 jaunuolių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 17 a. – 30 jaunuolių, tarp jų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjai J. Abramavičius, J. K. Chodkevičius, M. K. Radvila Našlaitėlis, K. L. Sapiega, Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovai S. Batoras, J. Sobieskis (jų skulptūrų paminklai puošia Prato della Valle aikštę), Žemaičių vyskupas J. Petkevičius‑Petkūnas, Vilniaus vyskupas E. Valavičius, spaudos pradininkas Lietuvoje P. Skorina, ispanų kilmės Lietuvos poetas ir teisininkas P. Roizijus, kompozitorius K. S. Rudamina Dusetiškis. 1607–1745 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Paduvos universiteto studentų brolijai priklausė ir Šv. Stanislovo koplyčia Šv. Antano bazilikoje Paduvoje. Universiteto galerijos lubos ir sienos padengtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų herbais. Su universitetu bendradarbiauja Lietuvos teisės institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.