pakáncleris, vicekáncleris, vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro valdžios pareigūnų – kanclerio pavaduotojas.
Pareigybė Lenkijos pavyzdžiu įsteigta 1566 (po administracinių teritorinių ir teismų reformų).
Pakancleris galėjo atlikti ir kanclerio funkcijas: rengti valdovo potvarkius ir įstatymus, siųsti ir priimti pasiuntinius, sudaryti sutartis. Savo kanceliarijos aktus antspaudavo mažuoju antspaudu.
Buvo Ponų Tarybos, nuo 1569 Abiejų Tautų Respublikos Senato narys.
683