Pakistãno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Pakistano BVP struktūra (2008)
Pakistanas – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė su besiplėtojančia pramone. Ūkiui stiprėti trukdo didelės karinės išlaidos (branduolinėms programoms ir kita), įtempti santykiai su Indija ir Afganistanu, vidaus politikos nestabilumas, korupcija, t. p. žemas išsimokslinimo lygis, neišplėtota infrastruktūra. Apie 40 % Pakistano gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. 1991 pradėtos vykdyti ūkio reformos, skatinančios užsienio šalių investicijas (2000 tiesioginės užsienio investicijos siekė 32 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 2008 BVP sudarė 167,64 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 439,56 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1044 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2738 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra – diagramoje. Užsienio skola 35,69 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2004).
Pramonė
Svarbiausia naudingoji iškasena yra gamtinės dujos (ištekliai 793 mlrd. m3; 2008), gaunamos Sui (Beludžistano ir Pandžabo provincijų pasienyje), Adhi (Pandžabo provincija), Kandhkoto ir Mazarani (Sindho provincija) telkiniuose. Beludžistano provincijoje kasama vario rūda ir auksas (Rekodiko telkinys), chromo, geležies, cinko rūdos, antimonitas, Sindho − akmens ir rusvosios anglys, Pandžabo − akmens druska, Šiaurės vakarų pasienio − laužiamas marmuras, kasami juvelyriniai akmenys (smaragdai, korundai, peridotai, kvarcai ir kiti). Dar kasama feldšpatai, molis, klintys, kreida, gipsas, dolomitas, boksitai, ochra, talkas, siera, nedideliais kiekiais gaunama nafta (Potvaro plokščiakalnyje, ištekliai 289 mln. barelių; 2008). Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
2007 pagaminta 93,3 mlrd. kWh elektros energijos. 65,2 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės (kūrenamos anglimis, gamtinėmis dujomis ir nafta), 32,5 % − hidroelektrinės (didžiausios − Tarbelos prie Indo upės, galia 2100 MW; Manglos prie Džhelamo upės, 600 MW), 2,3 % − branduolinės elektrinės (2006). Apie 70 % kaimo vietovių neelektrifikuota.
Apdirbamoji pramonė sukuria 19,4 % Pakistano BVP, joje dirba 13,8 % dirbančių gyventojų (2006−07). Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka yra tekstilės pramonė, gaminanti daugiausia medvilninius (didžiausi centrai − Karači, Haidarabadas, Faisalabadas, Bahavalpuras, Lahoras), vilnonius (Ravalpindi, Ralkana), šilkinius (Lohri, Lahoras) ir dirbtinio pluošto audinius. Chemijos pramonės įmonės gamina azoto (Multane), fosforo trąšas, natrio hidroksidą, padangas (Karači), dažus (Karači, Lahoras), vaistus, maisto − cukrų (Mardanas, Mirpur Khasas, Badinas), aliejų, miltus, gaiviuosius gėrimus, perdirba vaisius ir daržoves, apdoroja žuvis ir kitus jūros gyvūnus (daugiausia krevetes). Dar yra laivų statybos, motociklų, staklių, geležinkelio riedmenų, sporto inventoriaus gamybos, naftos perdirbimo (Karači, Ravalpindi, Multane), statybinių medžiagų (cemento), plaušienos ir popieriaus pramonės įmonių. Audinių, kilimų, bižuterijos, puodininkystės, metalo, keramikos dirbinių amatai (daugiausia mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse). Pakistano apdirbamosios pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
1
*metalo kiekis rūdoje
2
Bioprodukcinis ūkis
piemenys gena ožkų bandą (Baltistanas)
Bioprodukcinis ūkis − svarbiausia Pakistano ūkio šaka. Dirbamoji žemė užima apie 28 % Pakistano teritorijos (daugiausia Indo upės slėnyje); drėkinama 182 300 km2 (2003). 20 a. 6 dešimtmetyje žalioji revoliucija (padidinti pasėlių plotai, pradėti auginti genetiškai modifikuoti javai) lėmė žemės ūkio gamybos padidėjimą. Vyrauja iki penkių hektarų, Šiaurės vakarų pasienio provincijos kalnų slėniuose − iki dviejų hektarų ploto ūkiai. Beveik visame Pakistane (išskyrus kalnuotas vietoves) yra du žemės ūkio sezonai: kharifas − vasarą, musonų laikotarpiu (auginama daugiausia ryžiai, kukurūzai, vilnamedžiai, cukranendrės) ir rabi − žiemą (dirbtinai drėkinamose teritorijose auginami kviečiai, miežiai). Svarbiausi maistiniai augalai − kviečiai (auginami daugiausia Pandžabo provincijoje ir Indo upės slėnyje), ryžiai (Indo žemupyje), miežiai, kukurūzai (Pandžabo provincijoje ir Pešavaro apylinkėse), soros, sorgai (nedrėkinamose teritorijose), bulvės, svogūnai, obelys, kriaušės, granatmedžiai, vynmedžiai (kalnų slėniuose), mangai, datulės, citrusiniai augalai (oazėse). Svarbiausi pramoniniai augalai − vilnamedžiai (Pandžabo provincijoje, Indo upės žemupio slėnyje), cukranendrės, tabakai (Šiaurės vakarų pasienio ir Pandžabo provincijose), rapsai, sezamai. Pakistano augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Pusdykumėse ir kalnuose veisiama avys, ožkos, Pandžabo provincijoje − galvijai (ir buivolai), naminiai paukščiai. Darbo jėgai veisiami asilai, kupranugariai, arkliai. Bitininkystė. Pakistano gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
Kertamas miškas. 2006 paruošta 28,9 mln. m3 medienos; didžiausia dalis medienos sunaudojama kurui.
2005 sugauta 434 900 t žuvų ir kitų jūros gyvūnų, surinkta 80 600 t vandens augalų.
3
4
5
Turizmas
Turizmas dėl nestabilios Pakistano politinės padėties, islamo fundamentalistų išpuolių, prastos infrastruktūros yra menkai išplėtotas. 2006 Pakistaną aplankė 839 500 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 899 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Didžiosios Britanijos (32 % visų užsienio turistų), Jungtinių Amerikos Valstijų (15 %), Afganistano (10 %), Indijos (8 %). Labiausiai turistų lankoma Mohendžo Daro, Taksilos archeologinės vietovės, Lahoro fortas, sodai Šalamar (visi pasaulio paveldo vertybės), nacionaliniai parkai, laukinių gyvūnų rezervatai. Populiarus alpinizmas (kopimas į Himalajų ir Karakorumo kalnus), žiemos sportas.
Transportas
Geležinkelių yra 8163 kilometrai (2006). Svarbiausias geležinkelis eina iš Karači į Pešavarą (jungia Indo upės slėnio miestus), iš vakarų į rytus eina Kvettos−Sukkuros, Lahoro−Amritsaro (Indija) geležinkeliai. Automobilių kelių yra 259 758 km, iš jų 162 879 km – su kieta danga (2005). Per Pakistaną eina Karači−Lahoro−Ravalpindi−Pešavaro automobilių magistralė, t. p. plentai, jungiantys Pakistano didžiausius miestus (Faisalabadą, Ravalpindi, Multaną). Laivuojamas Indo žemupys. Karači (didžiausias), Kasimo, Gvadaro jūrų uostai. 2006 buvo įregistruoti 53 prekybiniai laivai; prekybinio laivyno tonažas 414 600 bruto tonų. Tarptautiniai oro uostai Karači, Lahore, Ravalpindi, Pešavare ir Kvettoje. 2008 buvo 2076 km naftotiekių, 10 402 km dujotiekių ir 792 km naftos produktotiekių.
Bankai
Centrinis bankas – Pakistano valstybinis bankas (State Bank of Pakistan, įkurtas 1948, nacionalizuotas 1974, būstinės Karači ir Islamabade). 2010 pradžioje veikė 49 komerciniai bankai (4 valstybiniai, 6 specializuotieji, 20 privačių, 5 vadinamieji Islamo, 7 vadinamieji mikrofinansiniai bankai, 7 užsienio bankų skyriai), 8 plėtros finansų institucijos. Pakistano piniginis vienetas – Pakistano rupija, įvesta 1948, lygi 100 paisų (iki 1961 buvo lygi 16 anų, 64 paisoms arba 192 pajams). Veikia Karači (įkurta 1947, didžiausia), Lahoro (įkurta 1970) ir Islamabado (įkurta 1989) vertybinių popierių biržos.
Užsienio prekyba
Pakistano užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2004−05)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2008 eksportuota prekių už 20,62 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 35,38 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama tekstilės (medvilnė, trikotažas), odos, chemijos pramonės gaminiai, sporto inventorius, ryžiai, daržovės. Daugiausia importuojama nafta ir jos produktai, mašinos ir transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai, mineralinės žaliavos. Pakistano užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva į Pakistaną 2009 eksportavo prekių už 171,0 mln. litų, importavo iš Pakistano už 28,8 mln. litų.
2271
-Pakistano pramonė; -Pakistano žemės ūkis; -turizmas Pakistane; -Pakistano transportas; -Pakistano bankai; -Pakistano užsienio prekyba; -Pakistano ekonominiai ryšiai su Lietuva
Pakistano konstitucinė santvarka
Pakistano partijos ir profsąjungos