Palãdijus (lot. Palladius) ? apie 450Fordoun (prie Aberdeeno), krikščionių misionierius, vyskupas. Laikomas Airijos apaštalu (pirmas Airijos vyskupas). Šventė – liepos 6. Manoma, buvo romėnas, kilęs iš kilmingos galų šeimos, buvo Romos diakonas, turėjo dukterį. 408 ar 409 išvyko į Siciliją (dukterį atidavė į vienuolyną). Manoma, 418–429 gyveno Romoje. Popiežiaus Celestino I paskirtas vyskupu ir išsiųstas į krikščionišką Airiją kovoti su čia plintančiu pelagijonų mokymu.
Pagal Bažnyčios rašytoją ir teologą Prosperą Akvitanietį (390–455), pelagijonui Agrikolai Britanijoje pradėjus skleisti Pegagijaus mokymą, popiežius Celestinas I, prašomas diakono Paladijaus, 429 ten nusiuntė šv. Germaną, Auxerre’o vyskupą, kad padėtų kovoti su pelagijonais. Kitų istorikų manymu, Paladijus buvo Germano diakonas ir jo siunčiamas vyko pas popiežių Celestiną I prašyti pagalbos kovoti su pelagijonizmu. 431 popiežius Celestinas I į Škotiją nusiuntė Paladijų. Šv. Patriko gyvenime rašoma, kad Paladijus pamokslavo Airijoje netrukus po Patriko. Vėliau šiaurės Anglijoje įkūrė pirmą misiją.
Škotijos Bažnyčios tradicija teigia, kad Paladijus apie 20 m. vadovavo krikščionių bendruomenei. Kai kurie šaltiniai jį laiko kankiniu.