Palangõs architektūrà
Miesto centro planas stačiakampis (susiklostė 19 a. pabaigoje). Miestas plėtotas pagal 1949 (architektas Benicijanas Revzinas), 1959 (architektai P. Janulis, V. Stauskas ir kiti), 1972 (architektai J. Vaškevičius, V. Stauskas, Jūratė Urmonienė ir kiti), 1991 (architektai J. Vaškevičius, S. Motieka, L. L. Mardosas), 2008 (bendrovė Vilniaus planas) bendruosius (iki 1995 vadinti generaliniais) planus.
19 amžius
Birutės kalno koplyčia Palangoje (1869, architektas Karlas Meyeris)
Seniausi Palangos pastatai – iš 19 amžiaus: vaistinė (seniausia Lietuvos vaistinė mediniame pastate; 1827, išplėsta 19 a., interjeras restauruotas 1971), Birutės kalno koplyčia (1869, architektas Karlas Meyeris), kurhauzas (apie 1877, apie 1910 prie medinio pastato pristatyta mūrinė dalis, 2002 sudegė; mūrinę dalį 2013 ir medinę dalį 2020 restauravo bendrovė Pamario restauratorius), senasis tiltas (1882, 1932 atnaujintas, 1998 pastatytas 470 m ilgio naujas tiltas ant betoninių polių).
20 amžiaus pirma pusė
Palangos dvaro rūmai (1897–1902, architektas F. H. Schwechtenas) su parku (kraštovaizdžio architektas E. F. André)
vila Mahorta Palangoje (1900)
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Palangoje (1897–1907, architektas K. E. Strandmannas)
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje pastatyta grota ant Birutės kalno, istoristiniai Palangos dvaro rūmai (Tiškevičių rūmai; 1897–1902, architektas F. H. Schwechtenas, 1957 restauruoti, architektas Alfredas Brusokas, nuo 1963 rūmuose veikia Palangos gintaro muziejus) su parku (19 a. pabaiga, kraštovaizdžio architektas E. F. André, jame – Laiminančio Kristaus skulptūra, apie 1901, 1952 nugriauta ir sunaikinta, 1993 atkurta, skulptorius S. Žirgulis), miesto pietvakarinėje dalyje suplanuota kurortinė zona. Suprojektuota puošnių medinių (Jūros akis 19 a. pabaiga–20 a. pradžia, Romeo ir Džiuljeta, abi 1890–1905, Mahorta, Anapilis, abi 1900, pastarojoje dabar veikia Palangos kurorto muziejus) ir mūrinių (Jūrapilis, dar vadinama Komoda, 1895, architektai Marijanas Tolvinskis, 1933 suremontuota, inžinierius Pranas Morkūnas, Baltoji 1900–14) vilų, neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1897–1907, architektas K. E. Strandmannas).
1932 priėmus Lietuvos kurortų įstatymą miesto plėtra suintensyvėjo: nutiesta gatvių, atidarytas oro uostas, pastatyta naujų (vilos – Karininkų ramovės, 1934, Vaidilutė 1936, dabar Tremties ir rezistencijos muziejus, Buršteino, 1939; gyvenamasis namas M. Valančiaus gatvėje, 1935, architektas Stasys Fedoravičius) ir restauruota senų pastatų. 1938 per gaisrą sudegė šiaurinė miesto dalis; pagal architektų Nikolajaus Aleksandro Mačiulskio (1903–?) ir Aleksandro Mensono rekonstrukcijos projektą pakoreguotas gatvių tinklas (dalis gatvių praplatintos, nutiesta naujų). 20 a. pirmos pusės raiškesni pastatai: pradžios mokykla (1939, architektai S. Kudokas, F. Bielinskis, dabar Palangos Vlado Jurgučio progimnazija), vila Šilelis, autobusų stotis (abi 1939), kino teatras (1940, visų architektas Vadimas Lvovas, dabar klubas Ramybė).
20 amžiaus antra pusė
Sovietų okupacijos laikotarpiu suprojektuota valstybinių poilsio namų ir sanatorijų: svarbesni – kompleksai Žilvinas (1970, architektai A. Lėckas, Kęstutis Laurikietis, inžinierius Kęstutis Augustinas) ir Neringa (1975, architektai Enrikas Tamoševičius, R. Šilinskas, Aušra Šilinskienė, rekonstruotas 2005, architektūrinė bendrovė Vilniaus architektūros studija), poilsio namai Palangos gintaras (1970, architektai R. Šilinskas, Aušra Šilinskienė, dabar sanatorija), SSRS Ministrų Tarybos svečių namai (1977, architektas J. Šipalis, dabar viešbutis Auska), Mokslų akademijos poilsio namai Horizontas (1982, architektai V. J. Dičius, L. P. Ziberkas, 2019 rekonstruoti į apartamentus, architektas G. Natkevičius), LSSR Ministrų Tarybos svečių namai (1981, architektas J. Šeibokas, dabar Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras) ir poilsio namai Eglė-2 (I etapas 1984, II etapas 1986, architektė Jurgita Mačiūnaitė, dabar viešbutis Vyturys) ir sanatorijų (Žuvėdra 1956, architektas Aleksandras Eigirdas, rekonstruota 1989).
1967 parengtas Vanagupės rekreacinio komplekso detalusis planas (architektai J. Vaškevičius, A. Lėckas, Aleksandras Jankauskas, V. Stauskas; įgyvendintas iš dalies). Pastatų komplekse suprojektavę A. Lėckas (poilsio namai Linas 1975), L. Merkinas (Jūrininkų poilsio bazė, su architektu A. Lėcku, 1982, rekonstruota 2003, architektai Dalius Dainys, Kęstutis Mikšys, Andrius Sinas, Natalija Sirutienė; poilsio namai Žvorūnė, 1989, rekonstruoti 2015, architektas Darius Jokūbauskas) ir S. Šarkinas (poilsio namai Rugelis, 1984, baseino kompleksas Linas, su architektais A. Lėcku, L. Merkinu, 1985) apdovanoti SSRS Ministrų Tarybos premija (1986).
20 a. antroje pusėje pastatyta visuomeninių pastatų: kino teatras Naglis (1959, architektas Albertas Ratnikas), Parodų paviljonas (1968, architektas Albinas Čepys, apnykęs), vasaros estrada (1970, architektas Vytautas Gerulis, inžinierius Vaclovas Vėlavičius, 2014 nugriovus ją šioje vietoje pastatyta Palangos koncertų salė, 2015, architektūrinė bendrovė Uostamiesčio projektas), Pionierių stovykla (1989, architektas Algimantas Vitonis, dabar stovykla Raganė), valgyklų‑restoranų – Vaidilutė (1968, architektas A. G. Tiškus, neišliko), Vasara (1967, architektas A. Eigirdas, inžinierius A. Pauža, rekonstruota 2005, architektūrinė bendrovė Arches), kavinių – Banga (1979, architektas G. J. Telksnys, neišliko), Gabija (1981), Mėta (1985, abiejų architektas R. L. Lajus).
1982 skvere prie Vytauto gatvės įkurtas Skulptūrų parkas (architektas L. L. Mardosas, išplėstas 2008; jame yra 28 skulptūros, tarp jų – K. Kisielio, B. Vyšniausko, L. V. Striogos, D. O. Matulaitės ir kitų skulptorių). 1985 baigta formuoti miesto centrinė aikštė (rekonstruota 21 a. pradžioje).
21 amžiaus pradžia
sporto salė Palangoje (2014, architektai Matas Jurevičius, Gediminas Jurevičius)
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje rekonstruota senų (Šachmatinė, 1970, architektas Albinas Čepys, rekonstrukcija, 1996, architektai I. Likšienė, G. Likša, Jonas Gerulaitis; dabartinis viešbutis Amberton Green 1988, architektas K. R. Plyčiuraitis‑Plyčius, rekonstrukcija, 2014, architektas Lauras Ruseckas, interjero architektas E. Neniškis), pastatyta naujų (gyvenamasis namas Geltonoji vila 2000, architektai V. Adomavičius, V. Vyšniauskienė; Iveros Dievo Motinos ikonos cerkvė, 2002, architektas Dmitrijus Borunovas; viešbutis Palanga Life Balance SPA Hotel 2002–13, architektas D. Rakauskas; oro uosto keleivių terminalas, 2007, architektai L. Vaitys, R. Kučinskas, Tautvydas Čaplikas; evangelikų liuteronų bažnyčia, 2005–12, architektai I. Likšienė, G. Likša; svečių namai Smilčių vilos 2009, architektūrinė bendrovė Arches; sporto salė, 2014, architektai Matas Jurevičius, Gediminas Jurevičius; Eglės apartamentai, 2018, architektai D. Rakauskas, Darius Juškevičius) pastatų.
2004 rekonstruota (architektūrinė bendrovė Vilniaus planas) J. Basanavičiaus gatvė tapo pėsčiųjų alėja. Gyvenamųjų namų Palangoje suprojektavo D. Rakauskas, E. Miliūnas, E. Neniškis, G. Natkevičius, Andrius Skiezgelas ir kiti.
Skulptūros
Eglė žalčių karalienė Palangoje (bronza, 1958, skulptorius R. Antinis; pastatyta 1960)
Skulptūros – Eglė žalčių karalienė (1958, skulptorius R. Antinis vyresnysis, pastatyta 1960), Jūratė ir Kastytis (1961, skulptorė N. Gaigalaitė), Birutė (1965, skulptorė K. Petrikaitė‑Tulienė), Šaulys (1981, skulptorius S. Šarapovas, architektas Algis Knyva), grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių (2017, skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektė Snieguolė Stripinienė), paminkliniai biustai – L. Vaineikio (1989, skulptorius Jonas Jagėla, architektė Rūsna Vaineikytė), J. Basanavičiaus (2002, pagal skulptoriaus J. Zikaro projektą, architektas Vytautas Moncevičius), J. Šliūpo (2003, skulptoriai A. Toleikis, Donatas Lukoševičius, architektė Jolanta Galdikienė), paminklai – J. Žemaičio (2004, skulptorius Jonas Jagėla), É. F. André (2006, skulptorė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, architektas G. Likša).
Palanga: Architektūros gidas Vilnius 2021.
2271
-Palanga