Palangõs istòrija

Palangos herbas

Iki 19 amžiaus

Archeologinių tyrinėjimų (pradėti 1967 R. Rimantienės) metu dabartinėje Palangos teritorijoje rasta 40 gyvenviečių, datuojamų 5–2 tūkstantmečiu prieš Kristų (Šventosios gyvenvietės).

Ankstyvaisiais viduriniais amžiais dabartinėje Palangos teritorijoje buvo ne mažiau kaip 5 gyvenvietės. Manoma, 1161 06 15 Palangą užpuolė ir užėmė danų karaliaus Valdemaro kariuomenė. Nuo 13 a. vidurio gyvenvietė buvo sutvirtinta, galėjo būti ir uostas. 1253 04 05 Palanga paminėta rašytiniuose šaltiniuose. 15 a. pradžioje senosios gyvenvietės sunyko, iki 16 a. susiformavo dvi naujos gyvenvietės.

Birutės kalnas (A. Misierowicziaus litografija pagal N. Ordos piešinį, 1876, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Po 1422 Melno taikos Palanga priskirta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

1547 paminėtas Palangos miestelis, kuriame veikė smuklės (karčemos); įrašytas į 1529–67 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neprivilegijuotojų miestų sąrašą. Apie 1540 pastatyta katalikų bažnyčia netrukus atiteko evangelikams liuteronams, 1597 grąžinta katalikams. 1556–69 miestelis Jokūbo Laskovskio išmatuotas pagal Valakų reformos nuostatus; 16 a. – seniūnijos centras. Prieš 1569 Palangoje leista kurtis žydams. 1589 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas Vaza anglų prekybos bendrovei leido plėsti uostą. 1600 suteikta privilegija turgui ir dviems prekymečiams (pakartota 1639). 1656 Palangą apiplėšė švedai. 1679 (1685?) pakartotos privilegijos žydams ir anglų pirkliams. Per 1700–21 Šiaurės karą 1701 Švedijos kariuomenė akmenimis užvertė uostą. 1756 surašyti 36 krikščionių ir 13 žydų apgyventi sklypai. 1775 minima Palangos muitinė, o 1781 paminėtos trys miestelio dalys: Kaimavietė (Senasis miestelis), Žydų miestas ir Miestas. Per 1794 sukilimą Palangą buvo užėmę sukilėliai. Nuo 1795 Palangos seniūnija pavadinta grafyste.

19 a.–20 a. pradžia

Nuo 1804 Palangoje veikė parapinė mokykla. 1819 Palanga priskirta Kuršo gubernijai. 19 a. pradžioje tapo vasarviete. Per 1830–1831 sukilimo Rusijos kariuomenės ir sukilėlių susirėmimus Palanga sudegė. 1863 įsteigta žydų pirklių gildija. 1867 buvo 164 namai (5 mūriniai). 1872 įsteigta gintaro apdirbimo įmonė.

1877 parengtas miestelio išplėtimo ir vasarvietės įkūrimo projektinis planas. 19 a. 8–9 dešimtmetyje didėjant vasarvietės populiarumui, Palanga plėtėsi sparčiau, 1889 pastatytas tiltas į jūrą, 1897–1902 – dvaro rūmai (priklausė Tiškevičiams; nuo 1963 juose veikia Palangos gintaro muziejus), 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje – nemažai vilų.

tiltas į jūrą Palangoje (litografijas pagal nuotrauką, 19 a. pabaiga)

Tiškevičių rūmai ir parkas (1933 atvirukas, Kretingos muziejus)

Kurhauzas (1926; Kretingos muziejus)

1899 Palangoje suvaidintas pirmasis Lietuvos dabartinėje teritorijoje lietuviškas spektaklis – Keturakio komedija Amerika pirtyje. Iki 1904 Palanga buvo vienas draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo centrų. 1908 Palangoje apsilankė 4000 vasarotojų.

Per I pasaulinį karą 1915 03 28 miestą subombardavo vokiečių aviacija

20 a. pirma pusė

Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei (1918) dėl pajūrio ruožo su Palanga vyko derybos su Latvija. 1921 Simpsono arbitražo nutarimu Palanga atiteko Lietuvai, 1921 03 30 iš jos pasitraukė Latvijos civilinė ir karinė administracija.

Palangos perdavimas Lietuvai (1921 03 31, Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Palangos perdavimas Lietuvai (1921 03 31, Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Vytauto gatvės fragmentas turgaus dieną (apie 1925)

20 a. 3 dešimtmečio pabaigoje Palanga atgijo. 1933 jai suteiktos kurorto ir miesto teisės. 1937 veikė 36 privačios vilos ir 5 sanatorijos, pradėtas statyti stadionas, autobusų stotis. 1938 Palangos centras (apie 300 namų) sudegė, tais metais priimtas miesto atstatymo projektas, iki 1940 iškilę vasarnamiai ir visuomeniniai pastatai buvo racionalaus plano, modernių formų.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (20 a. 4 dešimtmetis, Aušros muziejus)

žvejų laivai Palangos paplūdimyje (20 a. 4 dešimtmetis, Aušros muziejus)

Palanga po 1938 gaisro

20 a. antra pusė

SSRS okupavus Lietuvą 1940 08 Palanga neteko miesto statuso. 1941 06 29 Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu prie Birutės kalno buvo sušaudyta 111 žydų, 10 12 – dar apie 200. Palangos apylinkėse veikė Lietuvos laisvės armijos Palangos kuopos Lietuvos partizanai. Sovietų valdžia iš miestelio ištrėmė ne mažiau kaip 8 šeimas.

1952 Palangai suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės, ji tapo sąjunginiu kurortu. 1945–67 pastatyta žinybinių poilsio namų, sanatorija Žuvėdra, turistinė bazė, viešbutis, oro uostas, du kino teatrai, 7 parduotuvės, duonos bei buitinio aptarnavimo kombinatai, kita. 1972–74 sudaryti Didžiosios Palangos plėtros planai; pagal juos prie Palangos prijungta Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta ir Šventoji. 1985 veikė 3 sanatorijos, 15 poilsio namų ir pensionų, 890 kitų poilsio įstaigų.

poilsio namai Palangos žuvėdra (1964)

vaikų reabilitacijos sanatorija Palangos gintaras (1990)

972

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) daugelis Palangos poilsio namų ir sanatorijų privatizuota, statomos naujos, įkurta pramogų, sporto centrų. Atkuriami, restauruojami, pritaikomi visuomenės poreikiams senieji Palangos miestovaizdžio elementai (tiltas į jūrą, J. Basanavičiaus gatvė, kurhauzas, medinės vilos). 1996 patvirtintas Palangos herbas. 2013 įkurtas Palangos kurorto muziejus.

21 a. pirmoje pusėje Palanga išlieka populiariausias Lietuvos kurortas, čia veikia daugiau kaip 440 apgyvendinimo įstaigų, jose kasmet apsistoja daugiau kaip 350 000 lankytojų (daugiau kaip 66 000 – iš užsienio; 2019). Pagal vietos turistų skaičių Palanga pirmauja Lietuvoje (daugiau kaip 286 000, 2019).

Palanga

Palangos architektūra

2271

Statistika

1867 Palangoje buvo 1414, 1897 – 2419, 1923 – 2039, 1939 – 5600, 1959 – 5685, 1970 – 8797, 1989 – 17 571, 2001 – 17 623, 2011 – 15 732 gyventojai.

A. Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės Vilnius 2007.

Palanga

Palangos architektūra

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką