paleopatològija (paleo… + patologija), praeityje gyvenusių žmonių ligų tyrimai. Skiriama žmonių ir gyvūnų paleopatologija. Pagrindiniai šaltiniai: kaulai, dantys, mumifikuoti palaikai, rašytiniai šaltiniai ir meno kūriniai. Paleopatologija padeda nustatyti gyvenimo sąlygas praeityje, pvz., mitybą, mirtingumo priežastis, fizinio krūvio ypatumus, tarpusavio santykius, gydymo būdus, atkurti atskirų individų, o pasitelkus epidemiologinę analizę – ir visos bendruomenės gyvenimo vaizdą, taip pat geriau suprasti ligų eigą ir raidą be modernių gydymo metodų. Dažniausiai diagnozuojamos ligos – traumų pėdsakai, sąnarių patologija, specifinės ir nespecifinės infekcijos, dantų ligos, navikai, apsigimimai.
21 a. pradžioje paleopatologijoje vis dažniau naudojami sudėtingi laboratoriniai tyrimai (radiologija, histologija, serologija, DNR analizė).
1390