Palūšės bažnyčia ir varpinė

Šv. Juozapo bažnyčia ir varpinė Palūšėje

Palšės bažnýčia ir vapinė, Šv. Juõzapo bažnýčia ir vapinė, liaudies architektūros sakralinių statinių kompleksas. Vienas vertingiausių Lietuvoje. Bažnyčia stovi vaizdingoje vietoje prie Lūšio ežero, ant aukštos kalvos. Priešais bažnyčią prie tvoros suręsta varpinė. Šventoriuje stovi Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos dvitarpsnė koplytėlė (pastatyta 19 a. pabaigoje).

Bažnyčia

Bažnyčia halinė (halinis pastatas) trinavė, su trisiene apside rytų pusėje, mažesnio tūrio stačiakampiu priebažnyčiu vakarų pusėje, šiauriniu ir pietiniu zakristijų priestatu. Plačią vidurinę navą pratęsia žemesniu stogu uždengta presbiterija; žemesnių nei navos presbiterijų stogų Lietuvos kitose bažnyčios retai pasitaiko. Stogai dengti medinėmis lentelėmis. Pamatai ir cokolis akmenų mūro. Sienos pušinių rąstų, sutvirtintos statramsčiais; bažnyčia statyta tik kirviu, vietoj metalinių vinių naudoti mediniai kaiščiai.

Šv. Juozapo bažnyčios Palūšėje interjeras

Išorė darnių proporcijų, paprastų formų. Pagrindiniame vakarų fasade navų dalį ir prienavio-choro iškyšą užbaigia lygiagretūs trikampiai frontonai. Vakarų fasado dvivėrės durys apkaltos rombų raštą sudarančiomis profiliuotomis lentelėmis su kalto metalo apkaustais; tokiais apkaustais sutvirtinti ir langai. Stogo bokštelių ir apsidės stogo viršuje – kalto metalo ornamentuoti ažūriniai kryžiai.

Viduje dvi eilės keturbriaunių, dviejų tarpsnių medinių stulpų bažnyčios erdvę dalija į tris navas. Didysis Šv. Juozapo altorius su tabernakuliu, dviem paveikslais ir reljefine glorija, dešiniosios navos Nukryžiuotojo altorius ir kairiosios navos Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos altorius su tapytu antepedijumi ir dviem paveikslais. Sakykla (įrengta 20 a. pradžioje), klausykla (18 a. vidurys). Yra vertingų paveikslų: ciklas Kryžiaus kelio stotys, paveikslai Antanas Paduvietis su aptaisais ir karūna (17 a. pabaiga–18 a. pirmas ketvirtis), Švenčiausioji Trejybė, Šv. Juozapas Užtarėjas (18 a. pirma pusė), Šv. Laurynas, Šv. Pauliaus atsivertimas (abu 18 a. 5–7 dešimtmetis),

vieno lito banknoto reversas su jame pavaizduota Palūšės bažnyčia ir varpine (dailininkas Giedrius Jonaitis; Lietuvos banko Pinigų muziejus)

Kunigo Nikodemo Vaišučio portretas (dailininkas Tadeuszas Godomskis), skulptūros Šv. Petras, Šv. Paulius (abi 19 a. ketvirtas ketvirtis), Nukryžiuotasis (20 a. pirma pusė). Išliko procesijų kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), antepedijus, monstrancija, smilkytuvas (visi 18 a. trečias ketvirtis), relikvijorių pora (18 a. antra pusė), procesijų reikmenų komplektas (Michalo Niewiadomskio dirbtuvių darbo, 1911–13), konsekravimo lenta (1772), arnotas (nuaustas Gardine 18 a. ketvirtame ketvirtyje).

Palūšės bažnyčios planas (Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka)

Palūšės bažnyčios pagrindinio fasado brėžinys (Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibblioteka)

Palūšės bažnyčios šoninio fasado brėžinys (Kultūros paveldo centro Paveldosaugos bibblioteka)

Varpinė

Varpinė liaudies architektūros, medinė, dviejų aštuonkampio plano tarpsnių, su medine galerija ir arkada viršutiniame tarpsnyje. Stogas aštuonšlaitės piramidės pavidalo, tarpinio stoginuko aštuonšlaitis, dengtas medinėmis lentelėmis. Pamatas akmenų mūro su cokoliu, apatinio tarpsnio sienos tašytų rąstų, II tarpsnio medinės karkasinės konstrukcijos. Mediniai statramsčiai ir spyriai pastogėje remia žalvarinius varpus (nuliedintus 1757 ir 1772) laikantį skersinį. I, II tarpsnių patalpos susisiekia vidaus laiptais.

Fasadai apkalti vertikaliai medinėmis lentomis su lentjuostėmis. Tarpinis stoginukas ir pastogės karnizas profiliuoti, profiliuotas ir durų portalas bei lango apvadas. Medinės, rombų raštą sudarančiomis profiliuotomis lentelėmis apkaltos dvivėrės rytų fasado durys su kalto metalo durų apkaustais. Stogo viršuje yra kalto metalo ornamentuotas ažūrinis kryžius.

Istorija

Apie 1747–57 bažnyčią savo lėšomis iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatydino kunigas Juozapas Stockis-Bazilevskis (galimai palaidotas po bažnyčios grindimis priešais didįjį altorių). Bažnyčią su klebonija ir altarija jis aprūpino žeme bei pinigais kulto tarnų išlaikymui, pastatų statybai ir remontui, Šv. Juozapo brolijos, špitolės ir parapinės mokyklos steigimui. Bažnyčią 1767 konsekravo Vilniaus vyskupas sufraganas Tomas Zenkovičius. 1812 bažnyčia smarkiai nukentėjo nuo gaisro, tad 1815–18 buvo atnaujinta. 1841 bažnyčios pastatas naujai apkaltas lentomis. Vėliau bažnyčia ne kartą remontuota, todėl jos vidus labai skiriasi nuo pradinio suplanavimo bei dekoro. 1885 buvo pastatyti baroko stiliaus vargonai. Vargonininko pareigas ėjo Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas. 1994–97 bažnyčia ir varpinė restauruotos, projekto autorė architektė Regina Smilgevičiūtė. 1999 buvo rekonstruoti vargonai. 2022 bažnyčioje per ekspertizę aptikta itin vertingos 18 a. lubų ir sienų tapybos; apie 1960 lentomis užkaltos lubos, keliais dažų sluoksniais padengtos sienos pasitarnavo kaip tapybos apsauga.

Varpinė, statyta tuo pat metu kaip ir bažnyčia, stovėjo aptvertame šventoriuje ant stulpų. Dabartinėje vietoje aštuonkampio plano varpinė pastatyta apie 1800. Žinoma, jog varpinė 1815 turėjo du įėjimus ir atliko šventoriaus vartų funkciją. 1892 vienerios varpinės durys užkaltos, greta pastato įrengti vartai.

Mūrinė koplytėlė šventoriaus pietrytinėje dalyje yra 19 a. pabaigos liaudies meistro darbas. Vietos žmonių teigimu, koplytėlės Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos skulptūrą padaręs Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas (vargonavęs Palūšėje).

Rugpjūčio mėnesį Palūšės Šv. Juozapo bažnyčioje vyksta Šv. Lauryno atlaidai.

V. Aliulis Palūšės bažnyčia ir parapija Vilnius 1996; A. Jankevičienė Lietuvos medinė sakralinė architektūra Vilnius 1998, Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės Vilnius 2007.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką