Jupiterio palydovai

palydõvas, sateltas (lot. satelles, kilm. satellitis palydovas, tarnas, bendrininkas), kosminis kūnas, skriejantis aplink kitą už save didesnį kosminį kūną, pvz., mažesnė žvaigždė arba galaktika, skriejanti aplink didesnę žvaigždę arba galaktiką. Didžiausi Saulės palydovai vadinami planetomis, mažesni – nykštukinėmis planetomis, plutoidais, asteroidais, kentaurais, transneptūniniais objektais, kometomis. Šių kosminių kūnų palydovai atskirų pavadinimų neturi. Iki 2020 atrasta 218 Saulės sistemos planetų palydovų: Jupiterio – 79, Saturno – 82, Urano – 27, Neptūno – 14, Plutono – 5, Marso – 2, Haumėjos – 2, Žemės – 1, Makemakės – 1, Eridės – 1. Dauguma palydovų skrieja arti planetos pusiaujo plokštumos. Jų elipsines orbitas trikdo planetos nesferiškumas, kiti palydovai, žiedai, Saulė. Dauguma palydovų skrieja aplink planetas ta pačia kryptimi, kuria planetos skrieja aplink Saulę. Atvirkščia kryptimi skrieja dažniausiai maži ir tolimi palydovai (jie gali būti kadaise planetų traukos paveikti asteroidai). Daugumos didesnių ir artimesnių planetų palydovų apsisukimo apie ašį ir apskriejimo aplink planetą periodai sutampa – jie skrieja atsigręžę į planetą visada ta pačia puse. Palydovus taip suktis privertė planetos traukos potvyninės jėgos. Dėl šių jėgų palydovų nebūna labai arti planetos ir jie neturi savų palydovų. Saulės sistemos didžiausias palydovas yra Jupiterio Ganimedas (skersmuo 5268 km). Žemės palydovas Mėnulis pagal dydį yra penktas. Nustatyti daugiau kaip 100 asteroidų ir transneptūninių objektų palydovai. Nuo 1957 leidžiami dirbtiniai (dirbtinis planetos palydovas, dirbtinis Žemės palydovas) Žemės, kitų planetų, asteroidų, Mėnulio, Saulės palydovai. Pirmuosius gamtinius palydovus prie kitos planetos (Jupiterio) 1610 atrado G. Galilei. Pirmąjį asteroido (Idos) palydovą 1993 aptiko erdvėlaivis Galileo.

906

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką