Panãmos kanãlas (isp. Canal de Panamá, angl. Panama Canal), laivybos kanalas Panamoje, jungiantis Atlanto vandenyną (Karibų jūra) su Ramiuoju vandenynu (Panamos įlanka). Ilgis 81,6 km, iš jų 16,4 km eina pagilintu įlankų (Limóno ir Panamos) dugnu, 65,2 km – Panamos sąsmauka; plotis 91,5–305,0 m, mažiausias gylis 13,7 metro. Sąsmaukoje Panamos kanalas susideda iš 2 tvenkinių (Gatúno ir Mirafloreso), jungiamųjų perkasų, pagilintų upių vagų ir daugiapakopių porinių šliuzų (po 3 poras šiaurės vakaruose ir pietryčiuose). Panamos kanalo aukščiausia dalis (Gatúno tvenkinys) yra 25,9 m aukščiau jūros lygio. Šliuzų kamerų ilgis 304,8 m, plotis 33,5 m, mažiausias gylis 12,5 m, talpa 101 000 m3. Plaukia laivai iki 65 000 t talpos, iki 294 m ilgio, iki 12 m grimzdos. Per metus kanalu perplaukia 13–14 tūkst. laivų, pervežama apie 200 mln. t krovinių.
Panamos kanalas
Prie Panamos kanalo žiočių Karibų jūros krante yra Colóno uostas, Panamos įlankos krante – Balboa uostas (Panamos miesto aglomeracijoje).
Istorija
Panamos kanalo idėja kilo 16 a. pradžioje, bet tik 19 a. susidarė galimybės jį iškasti. 1850 Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė su Didžiąja Britanija Claytono–Bulwerio sutartį, garantuojančią būsimojo kanalo neutralitetą. Naudodamasi Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nesutarimais Prancūzija iš Kolumbijos vyriausybės 1879 įsigijo kanalo kasimo koncesiją ir įkūrė Ferdinando Marie de Lessepso (Sueco kanalo kasimo vadovo) vadovaujamą Visuotinę tarpokeaninio kanalo bendrovę. Jai subankrutavus, 1894 kanalo kasimo koncesiją nupirko Jungtinės Amerikos Valstijos, bet šį sprendimą vetavo Kolumbija.
1903 11 Jungtinės Amerikos Valstijos, siekdamos įsigyti žemę kanalui kasti, inicijavo Panamos atsiskyrimą nuo Kolumbijos ir už tai iš Panamos gavo 16 km pločio Panamos kanalo zoną (1342 km²), 1904 pradėjo kasti kanalą (Panamos istorija).
Pirmasis laivas kanalu plaukė 1914 08 15; oficialiai kanalas atidarytas 1920.
Panamos kanalo kasimas kainavo 375 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Ilgainiui Panama pradėjo siekti jį susigrąžinti. Pagal 1977 Jungtinių Amerikos Valstijų–Panamos sutartį (įsigaliojo 1979) Panamos ir Panamos kanalo zonos suverenitetas 1999 12 31 atiteko Panamai. Norėdama padidinti Panamos kanalo strateginę reikšmę Panamos vyriausybė nutarė iki 2014 jį atnaujinti. 2016 kanalą baigta platinti.