Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Panevėžyje (1803)
Kristaus Karaliaus katedra Panevėžyje (1929, architektas R. Steikūnas, inžinierius A. Gordevičius)
Pãnevėžio architektūrà
Miesto planas mišrus; senosios dalies su centru – spindulinis, naujųjų rajonų – stačiakampis. Nevėžio kairiajame krante – pramonės zona (susiklostė 19 a. pabaigoje): konservų fabrikai, malūnai, vaisvandenių dirbtuvės, bendrovės Ekranas (įkurta 1962) pastatai. Miestas plėtotas pagal 1947, 1962 (architektė I. M. Daujotaitė, su kitais), 1973 (architektas V. Bugailiškis, su kitais) bendruosius (buvusius generalinius) planus. Nauji gyvenamieji rajonai pastatyti 20 a. 7–9 dešimtmetyje (Tulpių – architektai S. J. Katilius, N. Garbaliauskienė, Klaipėdos – architektai I. Mumšienė, G. Bimbienė, Kniaudiškių – architektai V. Andriuška, M. Steponavičius ir kiti).
17–19 amžius
Seniausias miesto pastatas – renesansinis Upytės apskrities (pavieto) žemės ir pilies teismo archyvas (1614, po 1807 gaisro rekonstruotas, dabar Panevėžio kraštotyros muziejaus padalinys). Klasicistinė akmeninė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1803, 1847 pertvarkyta į cerkvę, 1918 grąžinta katalikams), medinė evangelikų liuteronų bažnyčia (1850). Istorizmo laikotarpiu apstatyta Laisvės aikštė: pastatai dviaukščiai, tinkuoti, puošti orderiniais elementais arba raudonų plytų su smulkiu gausiu plytų dekoru. Kiti pastatai: bazilikinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1884, architektas J. Golinevičius), Panevėžio mokytojų seminarija (pastatyta 1886, dabar Vadybos mokymo centras), Panevėžio realinė mokykla (1889, architektas A. Bykovskis, dabar J. Balčikonio gimnazija). 1892 pastatyta medinė Kristaus Prisikėlimo cerkvė.
Kristaus Prisikėlimo cerkvė Panevėžyje (1892)
20 amžiaus pirma pusė
Neoklasicistiniai su moderno stiliaus bruožais Panevėžio kredito draugijos rūmai (1915, architektas A. Przigodskis, 2003–06 rekonstruota, architektas S. Juškys, dabar Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka), mūrinė sinagoga (20 a. pradžia, dabar bendrovė Svertuvas), modernizuotų neobaroko formų bazilikinė Kristaus Karaliaus katedra (1929, architektas R. Steikūnas, inžinierius A. Gordevičius, interjerą dekoravo dailininkas P. Puzinas, freskas tapė J. Mackevičius), modernistiniai Lietuvos banko skyriaus rūmai (1930, architektas M. Songaila, skulptorius J. Zikaras; dabar bankas Luminor), apskrities savivaldybės rūmai (1938–39, inžinieriaus P. Lelio projektas, dabar poliklinika), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia (1939). Medinė Česlovo Petraškevičiaus vila (20 a. 4 dešimtmetis; dabar Panevėžio gamtos mokykla).
20 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia
20 a. antros pusės–21 a. pradžios statiniai: Panevėžio sporto centro kompleksas (1965, architektas J. Putna), Panevėžio dramos teatro rūmai (1967, architektai A. Mikėnas, L. Mažeikiene, nuo 1995 Juozo Miltinio dramos teatras), viešbutis Nevėžis (1972, architektas A. Paulauskas, dabar Panevėžys), kultūros centras (1977–87, architektas Henrikas Antanas Balčiūnas), Santuokų rūmai (1987, architektas Juozas Skublickas), Informacinio skaičiavimo centras (1989, architektas A. Blūšius; dabar teismo rūmai), Panevėžio dailės galerija (1990, architektas G. Korizna), Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas (1997, architektas A. Šeibokas), Naujoji Apaštalų bažnyčia (2001, architektai R. Skamarauskas, V. Stankevičius), Pastatyta administracinių (Sodros Panevėžio skyriaus pastatas 1995, architektė E. Klimavičienė), prekybinių, visuomeninių (universali daugiafunkcė Cido arena, 2008, architektas E. Miliūnas, su kitais) pastatų. Yra paminklinių skulptūrų: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (2003, skulptorius S. Kuzma), J. Miltinio (2007, skulptorius R. Midvikis); dekoratyvinių skulptūrų skveras prie Nevėžio senvagės.
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos interjeras (rekonstruotas 2003–06, architektas S. Juškys)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklas Panevėžyje (2003, skulptorius S. Kuzma; © LATGA, 2020)
2271
-Panevėžys