Papilės piliakalniai ir kapinynas

Paplės pliakalniai ir kapinýnas, du piliakalniai ir kapinynas Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Papilės.

Pirmasis piliakalnis

Pirmasis piliakalnis yra Ventos kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė keturkampė 25 × 55 m dydžio. Jos pietiniame krašte esantis 20 m pločio ir 28 m ilgio pylimas leidžiasi į 24 m pločio, 2,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs 15–20 m aukščio. Į vakarus ir šiaurę nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė (plotas 3 hektarai). 1986, 1998 ir 2000 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas A. Varnas) ištyrė 654 m² plotą, iki 50 cm kultūriniame sluoksnyje rado darbo įrankių (geležinių peilių, ylų, akmeninių trintuvų, galąstuvų, molinių verpstukų), ginklų (ietigalių), papuošalų (smeigtukų), lipdytinės, grublėtosios, lygios ir žiestosios keramikos dirbinių, geležies gargažių, molio tinko, gyvulių kaulų. Čia stovėjo Papilės pilis, kurios apylinkes Vokiečių ordinas puolė 1339 ir 1359.

Papilės pirmasis piliakalnis

Piliakalnis datuojamas pirmo tūkstantmečio antra puse–14 amžiumi. Kultūrinį sluoksnį sudarkė aikštelėje ir griovyje 19 a. įrengtos kapinės.

Antrasis piliakalnis

Papilės antrasis piliakalnis

Antrasis piliakalnis (vadinamas Pašalpos kalnu) yra apie 1 km nuo pirmojo, Ventos dešiniajame krante, prie santakos su bevardžiu upeliu. Šlaitai statūs, iki 13 m aukščio. Piliakalnis suniokiotas: nuo 19 a. naudotas kaip žvyro karjeras, vykdyta ūkinė veikla. Minima čia radus metalinių daiktų. 1978 ištirtas 20 m² plotas, radinių ir kultūrinio sluoksnio nerasta.

Kapinynas

Senkapis yra 300 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio, Papilės teritorijoje, Ventos dešiniajame krante. Ardomas nuo 19 amžiaus. Šiaulių „Aušros“ muziejaus ekspedicija (vadovas Julius Naudužas) 1955 ištyrė 180 m² plotą, rado 16 nedegintų mirusiųjų kapų. Įkapės: ginklai (ietigaliai, kalavijas, įmovinis kirvis), darbo įrankiai (peiliai, verpstukas), papuošalai (lankinės segės, įvijinės apyrankės, žiedai, įvijos, smeigtukai, apvaros, grandelės, kaurai, įvijinė antkaklė, kabutis, apgalvis iš spurgelių, kepurė, gintariniai karoliai, lokio iltis), geriamojo rago apkalas. Suardytuose kapuose rasta ginklų (kalavijų, plačiaašmenis kirvis), darbo įrankių (peikenų), papuošalų (antkaklių, segių). Kapinynas datuojamas 7–14 a., priskiriamas žiemgaliams. Jame laidoti piliakalnyje ir papėdės gyvenvietėje gyvenę žmonės. Kapinyno radiniai saugomi Šiaulių Aušros muziejuje, privačiuose rinkiniuose.

Papilės antrasis piliakalnis (1929; Akmenės krašto muziejus)

1329

-Papilės senkapis; Pašalpos kalnas; Papilės kapinynas