Pãpua Naujósios Gvinjos dail
Ramu upės pakrantėse išliko ikiistorinių megalitinių akmeninių skulptūrų. Nuo seniausių laikų plėtojama taikomoji dekoratyvinė dailė (medžio drožyba, audimas, keramika). Dailėje išsiskiria įvairių tipų, formų ir dydžių (iki 9 m aukščio) kaukės, naudojamos ritualinių, toteminių, religinių (protėvių kulto) apeigų, tradicinių gentinių vaidinimų metu. Kaukės daugiausia medinės (kartais – iš austo augalinio pluošto), tradiciškai puošiamos polichrominiais geometriniais ornamentais, kriauklėmis, plunksnomis, šernų iltimis. Jas dėvi tik vyrai; po apeigų kaukės dažniausiai būdavo sunaikinamos, taip atkartojant gyvybės ir mirties ciklą (dėl to daugelis jų neišliko; dabar gaminamos kaip suvenyrai). Daugelyje genčių paplitusios kūno puošimo (medžio žievių diržais, papuošalais iš kriauklių) bei tatuiravimo tradicijos (tęsiamos iki šiol). Dirbinių puošyboje vyrauja zoomorfiniai, antropomorfiniai, augalinių motyvų, supintų su geometriniais ornamentais, elementai. Jais dekoruoti muzikos instrumentai, keramikos dirbiniai, apsauginiai amuletai, skydai, kanojos. Skulptūra pasižymi statiškumu, neproporcingomis apibendrintomis formomis, dažniausiai vaizduojami protėviai ir dievai.
kaukė iš Bismarcko salyno (žievė, augalinis pluoštas, Pigorini priešistorės ir etnografijos muziejus Romoje)
Dailės mokoma Papua Naujosios Gvinėjos universitete Port Morsbyje (įkurtas 1965). Žymesni menininkai: M. Kauage (1945–2003), T. Akisas (1944–1984), J. Ako (1942–1997), J. Siune (g. 1965), J. Nalo (g. 1951), L. Santana (1962), M. Morububuna (g. 1957), H. Kiwi (g. 1986), W. Weoa (g. 1971), A. Nombri (g. 1975), G. Wena (g. 1972), A. Kayanu (g. 1971), J. Bomas (g. apie 1967), J. Dangeris (g. 1969).
2271
Papua Naujosios Gvinėjos kultūra
Papua Naujosios Gvinėjos gamta
Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai
Papua Naujosios Gvinėjos konstitucinė santvarka
Papua Naujosios Gvinėjos partijos ir profsąjungos
Papua Naujosios Gvinėjos ginkluotosios pajėgos
Papua Naujosios Gvinėjos istorija
Papua Naujosios Gvinėjos švietimas