Paragvãjaus švietmas
Pirmosios mokyklos, globojamos jėzuitų, Paragvajaus teritorijoje pradėtos steigti prie bažnyčių ir vienuolynų 16 amžiuje, ispanų kolonizacijos pradžioje. Jose galėjo mokytis turtingųjų vaikai. 17 amžiuje pradėta mokyti indėnus dėstomąja ispanų kalba Šventojo Rašto. Indėnai nenoriai mokėsi ispanų kalba, todėl misionieriai jėzuitai mokėsi gvaranių kalbos, kad galėtų skleisti krikščionybės pagrindus ir kultūrą. 19 amžiaus viduryje pradėtos steigti valstybinės mokyklos. 1870 priimtas privalomojo pradinio mokslo įstatymas, 1909 – privalomojo pradinio mokslo įstatymas 7–14 metų vaikams, 1940 – privalomojo ir nemokamo pradinio mokslo įstatymas. Švietimo sistemą (pradines, vidurines ir neuniversitetines aukštąsias mokyklas) tvarko Švietimo ministerija (įkurta 1943). Dauguma privačių mokyklų priklauso katalikiškoms organizacijoms. Dalį lėšų privačioms mokykloms skiria valstybė. Dėstoma ispanų ir gvaranių kalbomis. 1994 paskelbtas devynmetis nemokamas ir privalomas mokslas 5–14 metų vaikams. Ikimokyklinis ugdymas neprivalomas (iki 6 metų vaikams), apima vaikų lopšelius (vaikams iki 2 metų), vaikų darželius (2–5 metų vaikams) ir privalomas priešmokyklines įstaigas (5–6 metų vaikams). 2007 buvo 5550 ikimokyklinių įstaigų, 119 130 vaikų (79 % 5–6 metų amžiaus vaikų), 7060 pedagogų. Bendrojo lavinimo mokykla apima privalomą aštuonmetę pradinę mokyklą (6–14 metų vaikams), neprivalomą bendrojo lavinimo trimetę vidurinę mokyklą arba trimetę bendrojo lavinimo profesinę ir technikos mokyklą (14–17 metų jaunuoliams). Baigusieji vidurinę mokyklą gauna bakalauro pažymėjimą ir turi teisę be egzaminų stoti į aukštąją mokyklą. 2007 buvo 8300 pradinių mokyklų, 1 230 190 mokinių (99 % šio amžiaus mokinių), 19 410 mokytojų, 2215 bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų ir profesinių bei technikos mokyklų, 210 330 moksleivių, 13 060 mokytojų. Nuo 1956 neįgalieji nuo 3 metų mokosi bendruomenių išlaikomose specialiosiose arba diferencijuotose mokyklose. Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro aukštųjų mokyklų centrai, jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos. 2007 juos lankė 132 670 mokinių. Aukštasis mokslas mokamas. Yra universitetinės (universitetai; jie yra autonomiški) ir neuniversitetinės (aukštojo mokslo technikos institutai, nuo 1954 mokytojų rengimo institutai) aukštosios mokyklos. Universitetinis išsilavinimas įgyjamas per 4–6 metus, neuniversitetinis – per 2–3 metus. Aukštąsias mokyklas lankė apie 44 000 studentų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Asunsjono nacionalinis (įkurtas 1890), Katalikiškasis (įkurtas 1960 Asunsjone), Nacionalinis Rytų, Nacionalinis Pilaro universitetas. Mokslinius tyrimus atlieka universitetai, Gvaranių kalbos ir kultūros (įkurta 1942), Istorijos, Politikos ir socialinių mokslų akademijos, Nacionalinis mokslinių tyrimų, Nacionalinis parazitologijos (įkurtas 1963), Numizmatikos ir Paragvajaus senovės (įkurtas 1943) institutai, Pietų Amerikos inžinierių asociacija (įkurta 1935 Asunsjone). Veikia Paragvajaus nacionalinė (įkurta 1887), Žemės ūkio nacionalinė (abi Asunsjone), universitetų bibliotekos, Nacionalinis dailės (įkurtas 1887), Keramikos ir dailės (įkurtas 1938), Etnografinis A. Barbero, Karo istorijos muziejai, Botanikos ir zoologijos sodas bei gamtos istorijos muziejus (įkurtas 1914).
Paragvajaus kultūra
2271
Paragvajaus konstitucinė santvarka
Paragvajaus partijos ir profsąjungos