parastis, pelkiagirių grupės užpelkėjusių miškų augavietės tipas. Dažnas Pajūrio žemumoje ir Pietų Lietuvoje įdubose ir prie žemapelkių. Pagrindinis paraisčio miško tipas – lendrūninis beržynas su juodalksniais ir eglėmis. Pasitaiko antrinių juodalksnynų ir eglynų, dažniausiai mišrių. Paraisčio medynai vidutinio našumo, III boniteto klasės. Pomiškis retas, daugiausia auga eglės. Trakas retas, auga šaltekšniai, karklai, kartais šermukšniai. Žolių danga vidutinio tankumo, auga siauralapiai lendrūnai, paprastosios šilingės, mėlynės, kiškiakopūsčiai, paparčiai. Samanų reta. Vyrauja priemolių, priesmėlio, smėlio nesotieji ir durpiški šlynžemiai.
Buzaraisčio miško paraistis
Karšuvos girios paraistis
307
-miškas