Pärnu (Pèrnu), miestas Estijos pietvakariuose, į pietus nuo Talino, prie Pärnu įlankos ir Pärnu upės žiočių; Pärnumos apskrities centras. Mieste į Pärnu upę įteka Sauga.
Pärnu miesto dalis prie Pärnu žiočių; matyti Pärnu ir Saugos santaka, uostas, paplūdimys prie Pärnu įlankos
39 400 gyventojų (2018). Jūrų uostas. Geležinkeliai ir plentai į Taliną, Rygą (Latvija). Oro uostas. Laivų remontas, mašinų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, elektronikos, baldų, chemijos, poligrafijos, maisto (žuvų apdorojimo), tekstilės (lininių audinių), siuvimo, avalynės (odinės) pramonė.
Klimato, balneologijos ir purvo kurortas (nuo 1838); gydomos kvėpavimo organų, nervų sistemos, skydliaukės, virškinamojo trakto, judėjimo ir atramos organų, kitos ligos.
Estijos rašytojos L. Koidulos memorialinis, šiuolaikinio meno, miesto istorijos muziejai.
Architektūra
Pärnu rotušė (1797, rekonstruota 1819, išplėsta 1911, architektas W. Bockslaffas)
Bažnyčios: barokinė Šv. Elžbietos (1747, architektas J. H. Güterbockas), Šv. Kotrynos (1768, architektas P. Jegorovas), Kristaus Atsimainymo (1904). Raudonasis bokštas (15 a., restauruotas 1980), Talino vartai (17 a.), klasicistinė rotušė (1797, rekonstruota 1819, išplėsta 1911, architektas W. Bockslaffas), art nouveau bruožų Ammendės vila (1905, architektūrinė bendrovė Mieritzand Gerassimov, dabar viešbutis).
Ammendės vila Pärnu (1905, architektūrinė bendrovė Mieritzand Gerassimov, dabar viešbutis)
20 a. statiniai: neoklasicistinis sveikatingumo centro pastatas (1927, architektai O. Siinmaa, E. von Wolffeldtas, A. Nürnbergas), funkcionalistinis viešbutis (1937, architektai A. Soansas, O. Siinmaa), rūmai – teatro (1967, architektas I. Lassas, rekonstruoti 2001), Pärnu kolegijos (1999, architektai R. Luhse, T. Tuhalis), koncertų (2002, architektai K. Koov, K. Nõmm, H. Grossschmidtas).
Istorija
1240 Pärnu upės dešiniajame krante įsikūrė gyvenvietė, vėliau pavadinta Senuoju Pärnu (estiškai Vana‑Pärnu). Ji priklausė Saaremos‑Läänemos vyskupijai, 1251–63 buvo jos centras; 1263 sugriautas lietuvių. Nuo 1265 minima upės kairiajame krante Livonijos ordino pastatyta pilis. Aplink ją buvo statomas Naujasis Pärnu (estiškai Uus‑Pärnu). 1318 Naujasis Pärnu gavo miesto teises, 14–15 a. buvo Hanzos sąjungos narys.
Per Livonijos karą nuo 1561 prikausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, nuo 1598 buvo vaivadijos (formaliai ji gyvavo iki 1660) centras.
1610 Jonušas Kiška buvo paskirtas Pärnu seniūnu.
1617 atiteko Švedijai, po 1700–21 Šiaurės karo – Rusijai. Buvo svarbus uostas. 1900 mieste pradėjo veikti didžiausias Rusijos imperijoje celiuliozės fabrikas (sugriautas per I pasaulinį karą). Nuo 20 a. 3–4 dešimtmečio Estijos svarbiausias kurortas.
2271