pasaulio paveldo emblema (1978, dizaineris Michelis Olyffas)
pasáulio pãveldo apsaugà. Idėja sukurti tarptautinį paveldo apsaugos judėjimą buvo kilusi po I pasaulinio karo. Tačiau pirmą kartą tarptautinį susirūpinimą siekiant išsaugoti reikšmingą paveldo vietovę paskatino 20 a. 6 dešimtmetyje priimtas sprendimas Egipte pastatyti Asuano užtvanką. Tai buvo įspėjimas pasaulio bendruomenei, kad reikalinga skubi suderinta paveldo apsauga. 1959 UNESCO pradėjo tarptautinę Abu Simbelo ir kitų dvidešimties žemutinės Nubijos šventyklų išsaugojimo kampaniją, kurią parėmė apie 50 šalių. Tai paskatino pasaulio bendruomenę diskutuoti ir suderinti bendras paveldo apsaugos teisines normas. Jungtinių Amerikos Valstijų Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) pasiūlė sujungti kultūros ir gamtos paveldo vietovių apsaugos nuostatas į vieną dokumentą. Idėja buvo pristatyta 1972 Stokholme vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje. 1972 11 16 Paryžiuje UNESCO valstybės narės, suprasdamos paveldo reikšmę ir svarbą pasaulio vystymuisi, priėmė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją (toliau – Pasaulio paveldo konvencija, Konvencija).
1977 pirmojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Pasaulio paveldo komitetas patvirtino Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gaires (2017 redakcija lietuvių kalba), kurios papildomos ir patvirtinamos sesijų metu.
Pasaulio paveldo konvencija apibrėžia visuotinės reikšmės kultūros ir gamtos paveldą ir tai, kaip ir kodėl jį reikia saugoti. T. p. joje apibūdinama struktūrinė ir administracinė nuostatų įgyvendinimo organizacija. Vadovaujantis Konvencija įkurtas Pasaulio paveldo komitetas ir Pasaulio paveldo fondas. Strateginius Pasaulio paveldo komiteto sprendimus įgyvendina Pasaulio paveldo centras.
Pagal Konvencijos nuostatas vienas pagrindinių klausimų, kuriuos sprendžia Pasaulio paveldo komitetas, yra kultūros ir gamtos paveldo vertybių įrašymas į pasaulio paveldo sąrašą. Vertybės, įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą, yra reikšmingiausi pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pavyzdžiai.
Pasaulio paveldo komitetas vertina ir šiame sąraše esančių objektų būklę. Kultūros ir gamtos paveldo vietovės, kurioms gresia išnykimas ar tiesiogiai daroma žala, įrašomos į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Taip siekiama atkreipti dėmesį į sukeltą pavojų, teikti pagalbą ir imtis skubių veiksmų apsaugoti vietovę.
Pasaulio paveldo konvenciją pasirašiusios valstybės gali šalies teritorijoje esančias paveldo vertybes, kurias ateityje ketina siūlyti įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, įrašyti į preliminarųjį sąrašą. Lietuvos preliminariajame paveldo sąraše yra Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Pasaulio paveldo konvencijoje yra nurodytos patariamosios tarptautinės nevyriausybinės ar tarpvyriausybinės organizacijos, kurios konsultuoja Pasaulio paveldo komitetą: Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (angl. International Council on Monuments and Sites; ICOMOS), Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (angl. International Union for Conservation of Nature; IUCN), Tarptautinis kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centras (angl. International Centre for the Study of the Preservation and Restoration of Cultural Property; ICCROM).
1897