pãstorius (lot. pastor – piemuo, ganytojas), dvasininko pavadinimas daugelyje protestantų Bažnyčių, kuriose pabrėžiamas visuotinės kunigystės principas. Kai kur vartojami kiti pavadinimai: presbiteris (iš graikų kalbos žodžio presbyteros – vyresnysis), ar žodis, reiškiantis mokytoją (Latvijoje – mācītājs, Estijoje – õpetaja). Tarnystei pastorių dažniausiai išrenka bendruomenė. Jis nėra laikomas tarpininku tarp Dievo ir tikinčiųjų.
Lietuvoje pastoriaus terminą vartoja dauguma naujesnių evangeliškųjų konfesijų – baptistai, Septintosios dienos adventistai, sekmininkai, Tikėjimo žodžio ir kitos. Evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai savo dvasininkus tradiciškai vadina kunigais.
425