pãtina (lot. < gr. patanē – negilus dubenėlis), savaiminiai įvairaus tipo tapybos sluoksnio pokyčiai: įtrūkimai, pakitusi paveikslo faktūra, susilpnėjusi aliejinių dažų dengimo geba, patamsėjęs ir sutrūkinėjęs lakas, apnašų sluoksnis. Ši patina (rodanti paveikslo istoriškumą) yra paliekama arba atsargiai koreguojama, jei ji nesukelia pavojaus paveikslo būklei. 19 a. paveikslai dažniausiai buvo specialiai dengiami rudu laku, taip išgaunant vadinamąjį galerinį toną – dirbtinį seno kūrinio vaizdą. Kartais kuriama dirbtinė patina – nemetaliniai (kartais marmuro ar gipso) dirbiniai dažomi imituojant metalą.
1746