paukščių gripas

paũkščių grpas, ūminė užkrečiamoji naminių ir laukinių paukščių liga. Serga ir kiti gyvūnai bei žmogus. Paukščių gripą sukelia Orthomyxoviridae šeimos A tipo virusai (mažo ir didelio patogeniškumo), pavojingiausi H5 ir H7 potipiai. Patogeniškus virusus platina paukščiai, žinduoliai ir vabzdžiai. Užsikrečiama per sergančių paukščių išskyras, fekalijas, plunksnas, pašarą, vandenį, darbo priemones, įrangą, narvus, aprangą, transporto priemones. Sukėlėjai patenka per kvėpavimo takus ir gleivines. Patogeniški virusai negali daugintis žmogaus organizme, tačiau dėl gripo virusų mutacijų jie įgyja gebėjimą jungtis prie žmogaus ląstelių. Žmogui užsikrėtus patogenišku virusu H5N1 inkubacinis laikotarpis trunka 2–17 dienų. Ligonis karščiuoja, kosti, viduriuoja, jam skauda raumenis, išsivysto akių gleivinės ir plaučių uždegimas. Miršta iki 60 % užsikrėtusiųjų dėl kvėpavimo nepakankamumo. Gydymas simptominis. Sergantiems paukščiams kyla kvėpavimo, dauginimosi organų ir virškinamojo trakto uždegimas, dedeklėms vištoms sutrinka dėslumas. Užsikrėtę paukščiai negydomi, jie greitai gaišta (iki 100 %). Nustačius ligą stabdomas eksportas, paukščiai naikinami.

1345

-gripas