Paul Cézanne
Cézanne Paul (Polis Sezãnas) 1839 01 19Aix-en-Provence 1906 10 22Aix-en-Provence, prancūzų tapytojas. Postimpresionizmo atstovas. 1858–62 mokėsi Aix-en-Provence’o piešimo mokykloje (čia susidraugavo su É. Zola). 1860–61 studijavo teisę, 1861–65 Luvre – senųjų meistrų kūrybą, trumpai mokėsi dailės Suisse’o akademijoje. Bendravo su impresionistais C. Pissarro, É. Manet, P. A. Renoiru, C. Monet. 1874 ir 1877 dalyvavo impresionistų parodose (buvo bene labiausiai pajuokiamas). Nuo 1881 atsiskyręs gyveno Aix‑en‑Provence.
Kūryba
P. Cézanne. Autoportretas (aliejus, tarp 1879 ir 1882, Dailės muziejus Berne)
Tapė peizažus, natiurmortus, portretus, figūrines kompozicijas. Skiriami trys kūrybos laikotarpiai. Ankstyvuoju laikotarpiu turėjo įtakos Michelangelo, Tintoretto, E. Delacroix, H.‑V. Daumier, G. Courbet, É. Manet kūryba. Paveikslai tamsaus kolorito, sodraus potėpio, racionalios erdvės (Seno vyro portretas 1865, Šv. Antano gundymas 1867–70, Natiurmortas su juodu laikrodžiu, apie 1870).
Antruoju, impresionistiniu, laikotarpiu (nuo 1873) gamtos formas, šviesos, spalvų kaitą ėmė iš natūralios aplinkos; paveikslų koloritas pasidarė skaidresnis, toninį modeliavimą pakeitė modeliavimas šiltomis ir šaltomis spalvomis, potėpis tapo savarankiška raiškos priemone (Pakaruoklio namas 1873, V. Choquet portretas 1876–77). Trečiuoju, postimpresionistiniu, laikotarpiu (nuo 1880) atsisakė impresionistams būdingo akimirkos įspūdžio perteikimo, perėjo prie uždarosios paveikslo kompozicijos, klasikinių erdvės principų, daiktų struktūros, formų išryškinimo supanašindamas juos su geometriniais pavidalais, gilinosi į formos ir spalvų santykį (Natiurmortas su balta vaza ir vaisiais 1879–82, L. Guillaume’o portretas 1882, Kortuotojai 1885–90, Šv. Viktorijos kalnas 1885, variantai 1894–1900, 1904–06, Pjero ir Arlekinas 1888–90, Madam Cézanne oranžerijoje 1890, Maudynės 1892–94, Besimaudančios moterys 1898–1905). Vėlyvojo laikotarpio P. Cézanneʼo kūryba turėjo įtakos 20 a. moderniosios dailės, ypač kubizmo, raidai.
P. Cézanne. Maincy tiltas (aliejus, 1879, Luvras Paryžiuje)
2756