P. Sérusier. Meilės miškas Pont‑Avene / Talismanas (aliejus, 1888, Orsay muziejus Paryžiuje)
Sérusier Paul (Polis Seriuzj) 1864 11 09Paryžius 1927 10 06Morlaix (Bretanės departamentas), prancūzų tapytojas. Postimpresionizmo atstovas. 1885–90 studijavo Juliano akademijoje, nuo 1908 dėstė Ransono akademijoje (abi Paryžiuje). 1888 Pont‑Avene (Bretanė) susipažino su P. Gauguinu, kuris skatino natūros subjektyvią interpretaciją. P. Sérusier kūrinių stilistika pakito: tamsų koloritą, natūralizmą (Bretanės audėjas 1888) pakeitė supaprastintos formos, sąlygiškos, regimosios tikrovės neiimituojančios spalvos (Meilės miškas Pont‑Avene / Talismanas 1888). Pont‑Avene įgytas žinias, sintetizmo metodą P. Sérusier propagavo Juliano akademijoje (sekėjai – P. Sérusier bendramoksliai M. Denis, P. Bonnard’as, P. Ransonas, J. É. Vuillard’as, kiti); 1888 įkūrė grupuotę Nabis.
Su kitais nabistais aktyviai kūrė teatro dailės srityje, sukūrė scenovaizdžių, kostiumų projektų Théâtre d’Art ir Théâtre de l’Œuvre Paryžiuje spektakliams (A. Jarry Karalius Ūbas, 1896). Kitaip nei Nabis kiti nariai, išpopuliarėjusį Pont‑Aveną P. Sérusier iškeitė į atokias, mažiau civilizuotas Bretanės vietoves. Čia tapė paveikslus, kurių pagrindinė tematika buvo vietiniai žmonės, jų kasdienybė (Dvi bretonės po žydinčia obelimi 1892, Moterys, laukiančios prie šaltinio 1896, Audėjos, apie 1918; šiame ryšku viduramžių gobelenų stilistikos įtaka); sukūrė ir sienų tapybos (freskos P. Sérusier name Châteauneuf‑du‑Faou). 1895 benediktinų vienuolyne Beurone (Vokietija; vėliau dar ne kartą jame lankėsi) susipažino su vienuoliu tapytoju D. Lenzu, kuris turėjo įtakos P. Sérusier estetinėms pažiūroms. P. Sérusier susižavėjo geometriniais dėsniais, kurie esą lemia grožį, manė, kad menas yra simboliais perteikiama universali kalba. Šio laikotarpio P. Sérusier kūriniams būdinga formalumas, manieringumas, nenatūralumas.
Parašė knygą Tapybos A B C (A B C de la Peinture 1921).
1179