Pauli lygtis

Pauli lygtis (Páulio lygts), pagrindinė kinetinė lygtis; kvantinės sistemos būsenų pasiskirstymo tikimybės lygtis. Kvantinės būsenos n tikimybės P_n Pauli lygtis yra: $\frac{\text{d}{P}_n}{\text{d}t}=\sum _m(w_{nm}{P}_m-w_{nm}{P}_n)$; čia w_nm – sistemos šuolio iš kvantinės būsenos m į būseną n tikimybė per laiko vienetą, kai ją veikia nuo laiko nepriklausantis trikdys. Indeksai n, m atitinka laisvųjų dalelių Hamiltono operatoriaus H₀ kvantines nuostoviąsias būsenas. Pauli lygtis nusako daug laisvės laipsnių sistemų neapgręžiamą artėjimą prie statistinės pusiausvyros, kurią lemia Hamiltono operatoriaus H = H > 0 + λV trikdžių dėmuo λV; čia λ – sąveikos parametras. Pauli lygtis leidžia vartoti nepusiausvirosios kvantinės būsenos entropiją: $S=-k\sum _m{P}_n\ln P_n$, kuri laikui artėjant prie begalybės monotoniškai auga ir artėja prie pusiausvirosios būsenos entropijos. Bendruoju atveju tikimybė P_n(t) priklauso nuo praeities, jai galioja atminties efektas. Pauli lygties metodas taikomas magnetinio rezonanso teorijoje, kvantinėje radiofizikoje ir kvantinėje optikoje. Pauli lygtį 1928 išvedė W. E. Pauli.

2601