Pauli lygtis (Páulio lygts), pagrindinė kinetinė lygtis; kvantinės sistemos būsenų pasiskirstymo tikimybės lygtis. Kvantinės būsenos n tikimybės Pn Pauli lygtis yra: dPndt=m(wnmPmwnmPn){"d"P_{n}} over {"d"t}=sum from{m} (w_{nm}P_{m} - w_{nm}P_{n} ); čia wnm – sistemos šuolio iš kvantinės būsenos m į būseną n tikimybė per laiko vienetą, kai ją veikia nuo laiko nepriklausantis trikdys. Indeksai n, m atitinka laisvųjų dalelių Hamiltono operatoriaus H0 kvantines nuostoviąsias būsenas. Pauli lygtis nusako daug laisvės laipsnių sistemų neapgręžiamą artėjimą prie statistinės pusiausvyros, kurią lemia Hamiltono operatoriaus H = H > 0 + λV trikdžių dėmuo λV; čia λ – sąveikos parametras. Pauli lygtis leidžia vartoti nepusiausvirosios kvantinės būsenos entropiją: S=kmPnlnPnS=-k sum from{m} P_{n}ln P_{n}, kuri laikui artėjant prie begalybės monotoniškai auga ir artėja prie pusiausvirosios būsenos entropijos. Bendruoju atveju tikimybė Pn(t) priklauso nuo praeities, jai galioja atminties efektas. Pauli lygties metodas taikomas magnetinio rezonanso teorijoje, kvantinėje radiofizikoje ir kvantinėje optikoje. Pauli lygtį 1928 išvedė W. E. Pauli.

2601

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką