Paulina Eglė Pukytė
Pukýtė Paulina Eglė 1966 04 11Vilnius, lietuvių dailininkė, eseistė. 1990 baigė Vilniaus dailės akademiją, 2005 – Londono karališkąjį meno koledžą. Nuo 1989 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Airijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose); retrospektyvinė paroda Vilniuje (2018). 2001–03 ir 2006 dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute. Gyvena Londone ir Vilniuje.
Kuria tarpdisciplininį meną, daugiausia naudodamasi judančiu vaizdu ir rastais artefaktais. Kūriniuose nagrinėja lyčių stereotipus, šiuolaikinės visuomenės mentaliteto ypatybes, dabarties mitus, tautinę tapatybę, kita. Kūrybai būdingas tariamai nereikšmingų gyvenimo epizodų ar reiškinių ištraukimas iš įprasto konteksto, pakeičiant, apverčiant jų prasmę. Svarbesni kūriniai: Apčiupinėjimas (1997), Geismų troleibusas nr. 3 (1999), Kramtomosios gumos varžybos, Muilas, Šveicarija – Bernas 1945–1973 (visi 2001), Naujokė mieste (2005), video kolekcija Assurement (2003–2005), Mergaitė su kriaušėmis, Neviltis, Atvirukų su gėlėmis kolekcija (visi 2006), Satyras ir Scilė (2009).
P. E. Pukytės instaliacija Muilas (2001; © LATGA, 2020)
Nuo 2002 skelbia straipsnius kultūrinėje spaudoje. Parašė trumposios eseistikos knygas: Jų papročiai (2005), Netikras zuikis (2008), Bedalis ir labdarys (2013; pagal šią knygą Vilniaus mažajame teatre 2015 pastatytas to paties pavadinimo spektaklis, režisierė Gabrielė Tuminaitė), Lubinas ir seradėlė (2021). Kauno 11 bienalės (Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas) kuratorė (2017). Spektaklio Marti pagal Žemaitės apsakymą dramaturgė (2018); pagal P. E. Pukytės pjesę Kalno poza pastatytas spektaklis Scilė nori būti žmogumi (2022, abiejų režisierė Gabrielė Tuminaitė).
Geriausia ArtVilnius’22 menininkė (2022). Meno kritikos apdovanojimų (2023; kategorija Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai) laureatė.
2271
L: Kažkas yra = Something is / Paulina Pukytė Vilnius 2021.