pavãsaris, vienas iš keturių metų laikų; sezoninių gamtos pakitimų laikotarpis tarp žiemos ir vasaros. Būna kalendorinis, astronominis, klimatinis, fenologinis.
blindė
žydintys krokai (Szczecinas, Lenkija)
Kalendorinis pavasaris
Kalendorinis pavasaris apima kovo, balandžio ir gegužės mėnesius Šiaurės pusrutulyje ir rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius Pietų pusrutulyje.
Astronominis pavasaris
Astronominio pavasario pradžia siejama su pavasario lygiadieniu (išskyrus poliarines sritis; pavasario lygiadienio taškas): 03 20-21 dienomis – Šiaurės pusrutulyje ir 09 22-23 dienomis (per rudens lygiadienį) – Pietų pusrutulyje; tęsiasi iki vasaros saulėgrįžos (06 22). Šio laikotarpio dienos trukmė yra ilgesnė nei nakties.
Klimatinis pavasaris
Vidutinių platumų juostose skiriamos ankstyvojo (prasideda, kai nusistovi teigiama paros vidutinė temperatūra ir nutirpsta sniego danga), tikrojo (atitirpsta pašalas, vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 5 C) ir vėlyvojo (oras sušila iki 10 C, pasibaigia šalnos) pavasario stadijos.
Fenologinis pavasaris
Fenologinis pavasaris – gyvosios gamtos atgimimo ir aktyvaus vystymosi metas; pradžią ir trukmę lemia meteorologinės sąlygos, šviesos, šilumos ir drėgmės pasikeitimai. Fenologinio pavasario pradžios data nesutampa su kalendorinio pavasario pradžia; ji siejama su būdingais sezoniniais periodiniais reiškiniais (atspindi gamtos perėjimo iš vienos sezoninės būklės į kitą realias datas). Ankstyvasis pavasaris siejamas su periodu, kai parskrenda vieversiai, varnėnai, pempės, pražysta baltalksniai, lazdynai, šalpusniai. Per tikrąjį pavasarį atsinaujina žiemkenčių vegetacija, pražysta gluosniai, parskrenda kregždės, pradeda kukuoti gegutės. Vėlyvojo pavasario pradžia siejama su lapuočių sužaliavimu, vaismedžių, ievų, alyvų, kaštonų žydėjimu. Fenologinis pavasaris baigiasi, kai prasideda sėklų ir vaisių brandinimo metas. 21 a. pradžioje dėl klimato kaitos (šiltėjimo) augalų vegetacijos sezono pradžios datos ankstyvėja.
sniego danga miške laikosi ilgiau
Pavasaris Lietuvoje
Lietuvoje fenoklimatinis pavasaris prasideda kovo 5–20 dienomis (anksčiausiai pajūryje, vėliausiai šiaurės rytuose), kai paros vidutinė temperatūra pakyla daugiau kaip 0 °C. Kovo 15–25 dienomis ištirpsta sniego danga, o iki balandžio pradžios išeina įšalas.
snieguolės
Kovo mėnesį vis didesnį poveikį daro stiprėjanti Saulės spinduliuotė, daugėja saulėtų valandų, didėja paros temperatūros svyravimai, silpnėja vėjai, spinduliuotės (radiacijos) balansas tampa teigiamas, temperatūros kontrastas tarp sausumos ir jūros nyksta. Kovui būdingi itin permainingi orai: vyraujant arktinėms oro masėms naktį temperatūra gali nukristi iki –25 °C (absoliutus kovo minimumas –31,1 °C), o nusistovėjus šiltiems anticiklonams dieną pakyla iki 15–20 °C (absoliutus maksimumas 21,8 °C). Stipriausias vėsinantis jūros efektas jaučiamas balandį–birželį. Pavasarį ir vasarą išryškėja reljefo poveikis – Žemaičių ir Rytų Lietuvos aukštumose temperatūros 0,3–0,4 °C žemesnės nei Vidurio Lietuvos žemumoje. Kovo pabaigoje įsivyrauja lietaus pavidalo krituliai, bet sniego gali iškristi net ir balandžio pabaigoje.
Orų ekstremumai
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamus duomenis, aukščiausia užregistruota oro temperatūra kovą 21,8 °C (1968 03 30 Kybartuose), žemiausia – –37,5 °C (1964 03 08 Varėnoje), balandį atitinkamai 31,0 °C (2012 04 29 Alytuje) ir –23,0 °C (1963 04 04 Švenčionyse), gegužę – 34,0 °C (1892 05 28 Druskininkuose), 32,6 °C (1958 05 28 Varėnoje) ir –6,8 °C (1965 05 05 Varėnoje). 1931 03 Laukuvoje buvo storiausia (94 cm) sniego danga per visą stebėjimų laikotarpį, 1978 05 12 Laukuvoje sniego danga nutirpo vėliausiai. 1969 03 Dusetose užregistruotas didžiausias dirvožemio įšalas – 146 centimetrai. 1977 04 12-14 dienomis tęsėsi ilgiausia Lietuvoje lijundra (truko 51 valandą). Panevėžyje apšalo skersmuo siekė 175 mm (ant elektros perdavimo linijų), apšalo masė Ukmergėje sudarė nuo 584 iki 888 g/m; didžiausia apšalo masė (ant elektros perdavimo linijų) buvo nustatyta Vilniuje, Viršuliškėse –1600 g/m. 1981 05 29 Širvintas nusiaubė viesulas (stipriausias Lietuvoje); vėjo greitis siekė 70 m/s.
pavasario pabaigoje (2020 05 12) iškritęs sniegas
2019 04 Alytuje, Biržuose, Dotnuvoje, Naujojoje Akmenėje, Nidoje, Radviliškyje, Raseiniuose, Tauragėje užregistruotas mažiausias mėnesio kritulių kiekis – 0 milimetrų.
Pavasario šventės
Svarbiausios pavasario šventės: Užgavėnės (kartais; šventės laikas kinta nuo 02 03 iki 03 09), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena (Kovo 11 aktas), Verbų sekmadienis, Velykos.
verbos
margučiai
žydintys kaštonai
baltoji kielė (parskrenda ankstyvą pavasarį)
alyva
pienių laukas (Mantigailiškio apylinkės, Biržų rajono savivaldybės teritorija)
pienės
dažnai pavasarį padaromos žalos gamtai reiškinys – išdegintos pernykštės žolės plotai
ankstyvasis pavasaris
1163
2271