Paveisininkų piliakalnis ir kapinynas

urnos iš Paveisininkų kapinyno (Lietuvos nacionalinis muziejus)

Pãveisininkų pliakalnis ir kapinýnas, piliakalnis su papėdės gyvenviete ir kapinynas yra Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Kapčiamiesčio seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Paveisininkų kaimo, Veisiejo pietiniame krante.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas kalvoje. Aikštelė pailga, 24 × 30 m dydžio, apjuosta 1–3 m aukščio, 8–16 m pločio pylimu. Rytinio pylimo išorinis šlaitas leidžiasi į terasą, už kurios yra 7 m pločio, 1,2 m gylio griovys, supiltas 5 m pločio antrasis pylimas ir iškastas antrasis 5,5 m pločio, 1 m gylio griovys. Piliakalnio vakarinėje pusėje yra pylimų ir griovių liekanų. 1962 P. Kulikauskas ištyrė 240 m² plotą aikštelės šiaurrytinėje dalyje ir nustatė, kad pylimas piltas du kartus. Pirmasis buvo 1,6 m aukščio, viršuje grįstas akmenimis. Vėliau paaukštintas, sutvirtintas moliu, akmenimis, viršuje įrengta gynybinė siena. Aikštelėje iki 1 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtosios keramikos dirbinių ir 27 sudegintų mirusiųjų kapai.

Kapinynas

Kapinynas buvo prieš įrengiant piliakalnį. Mirusieji laidoti sudegintus kaulus užkasant duobutėje, supilant į urnas arba supilant ant akmenų ir apkraunant akmenimis. Įkapių nerasta.

Papėdės gyvenvietė

Rytinėje–šiaurrytinėje ir vakarinėje papėdėse yra 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. 1962 P. Kulikauskas, 1992 Vygandas Juodagalvis ištyrė 314 m² plotą, rado iki 60 cm kultūrinį sluoksnį. Aptikta židinių, stulpaviečių, ūkinių duobių liekanų, papuošalų (žalvarinė lankinė segė, apyrankė), Romos moneta, brūkšniuotosios, lygiosios ir grublėtosios keramikos dirbinių, gyvulių kaulų. Piliakalnis datuojamas pirmu tūkstantmečiu–13 a., kapinynas – 3–4 a. po Kristaus. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1329