Florenskij Pavel (Pavelas Floreñskis) 1882 01 09Yevlax (Azerbaidžanas) 1937 12 08Solovkų salos, rusų filosofas, teologas, fizikas.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1904 baigė Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą (taip pat studijavo ir filosofiją, psichologiją). Domėjosi rusų simbolizmu, bendravo su A. Belu ir kitais poetais. 1904 įstojo į Dvasinę akademiją Maskvoje (1911 įšventintas kunigu), iki 1918 joje dėstė filosofijos istoriją.

Kita veikla

1912–17 redagavo žurnalą Bogoslovskij vestnik, 1927–33 – technikos enciklopediją (Bol‘šaja sovetskaja techničeskaja ėnciklopedija), daugelio jos straipsnių autorius. Dirbo mokslinį darbą Valstybinėje Rusijos elektrifikavimo komisijoje (knyga Dialektrikai ir jų techninis pritaikymas / Diėlektriki i ich techničeskoe primenenie 1924). 1933 represuotas. 1935–37 kalėjo Solovkų salų lageriuose. Ypatingojo pasitarimo sprendimu sušaudytas.

Idėjos

Remdamasis dialektiniu metodu P. Florenskis aiškino teodicėją, aptarė mąstymo ir pažinimo įvairius būdus. Intuicija grindžiamą mąstymą laikė nevisaverčiu, o loginį – nepakankamu tiesai pažinti. Teigė, kad universalus pažinimas yra toks, kai tiesa pažįstama ir protu, ir dvasia. Dvasinė patirtis esanti ypatinga, nes ji pažinimą paverčianti universaliu. Pasak P. Florenskio, žmogaus egzistencija galinti būti patvirtinta tik Dievuje, todėl norint pažinti tiesą reikią gyventi dvasinį gyvenimą, kurio pagrindas yra tikėjimas.

Tiesą apibūdino kaip ontologinę kategoriją. Ji esanti begalinė, mąstoma kaip savyje baigtinis subjektas, atsirandanti sieloje kaip laisva valia priimto atvirumo rezultatas.

Dievas esąs meilė, tik išsilaisvinusi iš blogio siela galinti jį priimti (tuomet blogio ir kančios egzistavimas kūrinijoje negriauna įsitikinimo tobulo Dievo egzistavimu).

Svarbiausi veikalai

Parašė veikalus Apie begalybės simbolius (O simvolach beskonečnosti 1904), Bendražmogiškieji idealizmo pagrindai (Obščečelovečeskie korni idealizma), Kosmologinės I. Kanto antinomijos (Kosmologičeskije antinomii Im. Kanta, abu 1909), Apie dvasinę tiesą (O duchovnoj istine), Gnoseologijos ribos. Pagrindinė pažinimo teorijos antinomija (Predely gnoseologii. Osnovnaja antinomija teorii znanija, abu 1913), Protas ir dialektika (Razum i dialektika), Idealizmo prasmė (Smysl idealizma), Tiesos stulpas ir atrama. Stačiatikių teodicėjos patirtis dvylikoje laiškų (Stolp i utverždenie istiny. Opyt pravoslavnoj teodicei v dvenadcati pismach, visi 1914), Apie Dievo vardą (Ob imeni Božem 1921).

Parašė eilėraščių, studiją apie ikonų tapybą (knyga Ikonostas, išleista 1995).

P: Detjam moim: Vospominanija prošlych dnej. Genealogičeskie issledovanija. Iz soloveckich pisem Moskva 1992. L: P. A. Florenskij. Pro et contra. Ličnosti tvorčestvo Pavla Florenskogo v ocenke russkich myslitelej i issledovatelej Sankt Peterburg 2001.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką