pečialndos (Phylloscopus), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukščių gentis. 41 rūšis. Paplitusios Palearktyje ir Afrikoje. Kūno ilgis 9–13 cm, masė 5–11 gramų. Nedideli, neryškių pilkai gelsvų spalvų paukščiai. Snapas tiesus smailus. Vikriai kopinėja medžių šakomis. Garsiai gieda. Gyvena įvairiuose miškuose. Minta smulkiais vabzdžiais. Monogamai. Lizdas iš viršaus dengtas, su angele šone, jį suka ant žemės. Deda 5–7 baltus, taškuotus kiaušinius. Peri 11–14 dienų. Toli migruoja, žiemoja Afrikoje, Indijoje.
Iš Lietuvoje pastebėtų 11 pečialindų rūšių 4 rūšys peri. Vienas iš gausiausių miško paukščių – žalioji pečialinda (Phylloscopus sibilatrix). Kūno ilgis 11–12,5 centimetrų. Kūno viršus gelsvai žalias, antakiai, gerklė, skruostai ir krūtinė geltoni, kita apatinė kūno dalis balta. Per akis eina siauros, tamsios juostelės. Giesmė gerai įsimenama, greitėjanti: sip sip sip sip sip sip sir-r-r-r-r-r-r-r-r. Peri eglynuose, beržynuose, mišriuosiuose miškuose su beržų ar eglių priemaiša. Migracijų metu aptinkami ir krūmynuose, nedideliuose miškeliuose, gyvenviečių želdynuose. Kasmet peri 200 000–400 000 porų. Atskrenda balandžio, išskrenda rugsėjo viduryje. Gana įprastos pilkesnių spalvų pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita) ir ankstyvoji pečialinda (Phylloscopus trochilus). Pilkoji pečialinda 10–12 cm ilgio. Kūno viršus pilkai rudas, su žalsvu atspalviu, apačia balsva, krūtinė ir šonai kiek rusvi. Antakiai neryškūs, rusvi. Per akis eina tamsesnis dryželis. Snapas plonas ir tamsus.
žalioji pečialinda
Kojos tamsios. Giesmė dažnai prasideda tyliu trit trit trit, baigiasi skambių garsų serija cil cil cal cal cal cil cal cil cil. Peri įvairiuose miškuose, dažniausiai šalia kirtaviečių ar kitų atvirų vietų, parkuose, pakrančių želdynuose. Migracijų metu aptinkama ir urbanistinėse vietovėse. Kasmet peri 400 000–800 000 porų. Atskrenda kovo pabaigoje, išskrenda lapkritį, kartais žiemoja.
pilkoji pečialinda
ankstyvoji pečialinda
Ankstyvoji pečialinda 11–12,5 cm, labai panaši į pilkąją pečialindą, tik truputį didesnė, kūno viršus žalsvesnis, krūtinė gelsvesnė. Antakiai balsvi, ryškesni, skruostai šviesesni. Snapas ilgesnis ir stipresnis, kojos šviesios. Giesmė labai skiriasi, ją sudaro aukšti švilpiamo pobūdžio tonai tiu ty ty ty tiu tiu tve tve ty tiu liut, iš pradžių giesmė garsėja, vėliau darosi tylesnė. Gyvena lapuočių ir mišriuosiuose miškuose prie atviresnių vietų, dažniau nedideliuose, ypač šlapiuose, miškeliuose ir pelkiniuose miškuose. Kasmet peri 100 000–200 000 porų. Atskrenda balandžio pradžioje, išskrenda spalio viduryje.
šiaurinė pečialinda
Šiaurinė pečialinda (Phylloscopus trochiloides) – vienas vėliausiai sugrįžtančių migruojančių Lietuvos paukščių. Gegužės–rugsėjo mėnesiais aptinkama miškuose, parkuose, kituose želdynuose, dažniausiai kalvoto kraštovaizdžio medynuose. 9,5–10,5 cm ilgio. Kūno viršus pilkai žalias, apačia balsva, gerklė ir krūtinė nežymiai gelsvos. Antakiai ryškūs, užeinantys ant kaktos. Kojos tamsios. Per sparną eina balsva juosta. Giesmė neilga, sudaryta iš panašių, greitų garsų: zilp zilp zilp cre re zil zil zil zip. Laikosi aukštai medžių lajose. Kasmet peri 1500–3000 porų. Geltonbruvė pečialinda (Phylloscopus inornatus) pastebima nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio vidurio, dažniausiai Ventės rage ir Kuršių nerijoje. Kūno ilgis 9–10,5 cm, viršugalvis, nugara, antuodegis žalsvi, kojos rausvai rudos.
Nuo spalio pradžios iki lapkričio vidurio užskrenda nykštukinė pečialinda (Phylloscopus proregulus). Stebėta pajūrio ir pamario miškuose bei krūmynuose. Kūno ilgis 9–9,5 centimetrų. Panaši į geltonbruvę pečialindą, išsiskiria gelvu antuodegiu ir gelsva, per viršugalvį einančia juostele. Sparnas su 2 baltomis juostelėmis. Snapas trumpas, tamsus. Ypač retai užklysta arktinė pečialinda (Phylloscopus borealis). Panaši į šiaurinę pečialindą, bet didesnė, 11,5–13 cm ilgio.
geltonbruvė pečialinda
nykštukinė pečialinda
arktinė pečialinda
3102
-pečialinda
žalioji pečialinda su jaunikliais lizde