pelėdiniai

laplandinė pelėda

baltoji pelėda

peldiniai (Strigidae), pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrio šeima. 25 gentys, 189 rūšys. Galva didelė, veidinis diskas apvalus, snapas stiprus. Deda apvalius kiaušinius. Po 2 savaičių jauniklių pūkus pakeičia mišrus pūkų ir plunksnų apdaras – mezoptilis. Lietuvoje 12 rūšių. Dažniausios naminė pelėda, mažasis apuokas (Asio otus; apuokai), lututė. Retkarčiais iš tundros žiemą užklysta baltoji pelėda. Iš šiaurės užskrenda, retai žiemoja raiboji pelėda (Surnia ulula). Uodega ilga, trumpi sparnai, apačia balta, skersai dryžuota. Viena iš mažiausių Lietuvos pelėdų – paprastoji pelėdikė, arba pelėdikė (Athene noctua). Sinantropinė rūšis, gyvena trobesių palėpėse, senuose parkuose. Peri labai retai. Mažiausia iš visų yra žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Gyvena mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose. Sėsli.

raiboji pelėda

pelėdikė

žvirblinė pelėda

Balandžio–lapkričio mėnesiais (švelnesnę žiemą visus metus) sutinkama balinė pelėda (Asio flammeus). Gyvena atvirame kraštovaizdyje: krūmėtose pievose, paežerėse, upių slėniuose, plačiuose miškų raistuose. Peri retai, lizdą suka ant žemės. Didesniuose mišriuose miškuose peri uralinė pelėda (Strix uralensis).

balinė pelėda

uralinė pelėda

Užskrenda apuokėlis (Otus scops), laplandinė pelėda (Strix nebulosa). Balinė pelėda, pelėdikė, didysis apuokas (Bubo bubo), žvirblinė pelėda, uralinė pelėda, lututė įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.

apuokėlis

3102

-pelėdikė; -žvirblinė pelėda; -pelėda; -balinė pelėda; -laplandinė pelėda; -uralinė pelėda; -apuokėlis