penas, įmonės ar kitos organizacijos vykdomos ekonominės veiklos teigiamas finansinis rezultatas, apskaičiuojamas kaip per ataskaitinį laikotarpį gautų pajamų dalis, viršijanti patirtas išlaidas.
Kai išlaidos yra didesnės už pajamas, gaunamas neigiamas finansinis rezultatas – nuostolis.
Pelnas yra organizacijos veiklos efektyvumo, iš jos gautos ekonominės naudos ir plėtros galimybių išraiška. Įmonių savininkams pelnas yra svarbiausia paskata vykdyti verslo veiklą ir galutinis jos tikslas, nes pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui didelė įmonės pelno dalis gali būti paskirstyta jos savininkams dividendų ir kitomis formomis kaip atlygis už verslo organizavimą, investuotą kapitalą ir patiriamą riziką. Pelnas svarbus ir išoriniams subjektams, ypač potencialiems investuotojams, nes rodo įmonės finansinį patikimumą, ateities perspektyvas ir yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jos akcijų ir kitų vertybinių popierių kainas. Vis dėlto pelno siekimas įmonių veikloje negali būti beatodairiškas, jį riboja verslo socialinė atsakomybė darbuotojams, vartotojams, verslo partneriams, kitiems suinteresuotiems visuomenės nariams, valstybei, aplinkosaugai. Ne pelno institucijos t. p. gali gauti pelną, bet jis nėra jų veiklos pagrindinis tikslas.
Pelno dydis priklauso nuo gamybos masto, prekių ir paslaugų paklausos svyravimų (kai pasiūla nekinta), ekonominių išteklių panaudojimo racionalumo, darbuotojų darbo našumo, išlaidų reklamai ir kitų veiksnių. Įmonės siekia gauti kuo didesnį pelną, pasirinkdamos optimalų gamybos mastą ir jį atitinkančią kainą. Pelno maksimalus dydis pasiekiamas, kai MR = MC, kur MR – ribinės pajamos iš papildomo prekės ar paslaugos vieneto pardavimo, MC – ribinės išlaidos šiam vienetui sukurti. Ribinis pelnas (pelnas iš papildomo prekės ar paslaugos vieneto) šiuo atveju lygus nuliui. Jei MR > MC, pelną galima padidinti didinant gamybos mastą, jei MR < MC, gamybos mastą reikia mažinti, nes kiekvienas papildomas prekės ar paslaugos vienetas mažina bendrąjį pelną.
Ekonomikos teorijoje skiriamas buhalterinis ir ekonominis pelnas. Buhalterinis pelnas yra įmonės realiai patirtų ir buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų pajamų ir išlaidų skirtumas. Ekonominis pelnas (kitaip viršpelnis) nustatomas iš gautų pajamų atimant t. p. ir numanomas išlaidas – negautas pajamas, kurios galėtų būti gautos panaudojant įmonės savininkų kapitalą, darbą (kai jie patys dirba savo versle, pvz., individualiojoje įmonėje, negaudami už tai darbo užmokesčio) ir kitus jų suteiktus gamybos veiksnius kitose srityse. Ekonominis pelnas, didesnis už galimą naudą iš kitos alternatyvios veiklos, gaunamas įgyvendinant inovacijas, prisiimant didesnę riziką ar panaudojant įmonės turimą rinkos galią netobulosios konkurencijos atveju (pvz., monopolinis pelnas). Tobulosios konkurencijos sąlygomis visos įmonės ilguoju laikotarpiu gali gauti tik vadinamąjį normalųjį pelną, kai ekonominis pelnas lygus nuliui, t. y. visos numanomos išlaidos kompensuojamos, bet papildomos naudos negauna nė vienas rinkos dalyvis ir tai garantuoja išlikimą rinkoje visiems.
Buhalterinėje apskaitoje naudojami šie pelno rodikliai: bendrasis pelnas (pelnas iš organizacijos pagrindinės veiklos – prekių gamybos ir pardavimo ar paslaugų teikimo), veiklos pelnas (įskaitant ilgalaikio turto nuomos ir perleidimo, finansinės, investicinės ir kitos įprastinės veiklos rezultatus, atėmus pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas), apmokestinamasis pelnas (įskaitant pajamas ir išlaidas iš neįprastinės veiklos – pagautę ir netekimus), grynasis pelnas (atėmus sumokėtą pelno mokestį). Grynasis pelnas yra galutinis organizacijos veiklos finansinis rezultatas, kuris panaudojamas dividendams, premijoms, tantjemoms išmokėti, privalomiesiems ir neprivalomiesiems rezervams sudaryti. Likęs nepaskirstytasis pelnas reinvestuojamas į organizacijos plėtrą: ilgalaikiam turtui įsigyti ir atnaujinti, apyvartinėms lėšoms padidinti ir kitiems poreikiams. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui organizacijos pelno rodikliai pateikiami pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri yra jos finansinės atskaitomybės valstybės institucijoms sudėtinė dalis. Ištirti pelno dinamiką ir struktūrą, jo pokyčius lemiančius veiksnius ir jį padidinti leidžia išlaidų ir pelno analizė.
ekonominis pelnas; veiklos pelnas; apmokestinamasis pelnas; normalusis pelnas