peñsijų fòndas, pensijų veiklą vykdanti institucija ar bendrovė; tokios bendrovės valdomos lėšos, skirtos jos dalyvių pensijoms mokėti. Pensijų fondas veikia kaip kaupiamąjį ar einamąjį finansavimą vykdanti pensinio socialinio draudimo valstybinė institucija ar pensijų kaupimą vykdanti privati bendrovė. Pensijų fondo lėšas sudaro jo valdomų viešųjų ar privačių (paties pensijų kaupimo dalyvio, jo darbdavio arba kito fizinio ar juridinio asmens) lėšų visuma, skirta pensijų išmokoms. Pensijų fondas gali būti atviras, kai jo dalyviais gali tapti visi fiziniai asmenys, siekiantys sukaupti lėšų pensijai, arba uždaras, kai dalyviais gali būti, pavyzdžiui, tik vienos įmonės ar ūkio šakos darbuotojai. Kaupimo principu veikiančio pensijų fondo surinktos lėšos investuojamos į vertybinius popierius, nekilnojamąjį ir kitą turtą siekiant kuo labiau padidinti jo dalyvių lėšas. Kuo daugiau metų dalyviui lieka iki senatvės pensijos amžiaus, tuo rizikingesnį (ir dėl to duodantį daugiau pajamų) pensijų fondą jam rekomenduojama rinktis. Išsivysčiusiose Vakarų šalyse valstybiniai ir privatūs pensijų fondai sutelkia didžiules jų dalyvių lėšas ir yra vieni svarbiausių investuotojų finansų rinkose.
LIETUVOJE pensijų fondas suprantamas kaip pensijų turtas, patikėtas valdyti pensijų kaupimo bendrovei ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis jos dalyviams (fiziniams asmenims). Pensijų kaupimo bendrovė renka dalyvių įmokas, o gautas lėšas investuoja ir reinvestuoja į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį, laikydamasi pensijų fondo taisyklių, kurias tvirtina šių bendrovių veiklos priežiūros valstybinės institucijos. Šios taisyklės nustato pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų turto investavimo strategiją ir kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų fondo dalyvių ir jį valdančios bendrovės teises ir pareigas. Kiekvienas pensijų fondas turi savo sutartinius apskaitos vienetus, kurių kiekvieno vertę eurais sudaro pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė, padalyta iš bendrojo apskaitos vienetų skaičiaus. Pensijų fondo dalyvio piniginė įmoka konvertuojama į apskaitos vienetus pagal einamąją vieneto vertę ir įrašoma į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą, dėl to dalyvio turimi apskaitos vienetai parodo jam priklausančią pensijų fondo turto dalį. Pensijų fondo dalyviui sulaukus pensinio amžiaus jo sukaupti apskaitos vienetai konvertuojami į pinigus ir išmokami nustatyta tvarka kaip pensijų išmokos (anuitetais, dalimis ar visa suma iš karto).
Įgyvendinant pensijų reformą nuo 2004 šalyje veikia dviejų rūšių pensijų fondai: valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (antrosios pakopos) ir papildomojo savanoriško pensijų kaupimo (trečiosios pakopos). Antrosios pakopos pensijų fondo turtas kaupiamas atskaitant iš jo dalyvio pensijų socialinio draudimo privalomųjų įmokų įstatymų nustatytą dalį į jo asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Trečiosios pakopos pensijų fondo turtas kaupiamas iš dalyvių įmokų, kurias jie sumoka iš nuosavų laisvų lėšų, gaudami už tai pajamų mokesčio lengvatą. Dalyvavimas abiejų rūšių fonduose yra savanoriškas, bet antrosios pakopos pensijų fondų dalyviais gali būti tik senatvės pensijos amžiaus nesulaukę fiziniai asmenys, apdrausti pensijų socialiniu draudimu visai pensijai. Trečiosios pakopos pensijų fondų dalyviais gali būti visi gyventojai.
Pensijų kaupimo bendrovės valdo po kelis pensijų fondus (dažniausiai abiejų pakopų), kurie skiriasi lėšų investavimo strategijomis, rizikos lygiu ir kitais parametrais. Bent vienas iš bendrovės valdomų pensijų fondų turi būti konservatyvaus (saugaus) investavimo pensijų fondas, kuriam neleidžiama investuoti į bendrovių akcijas, o tik į nustatyto sąrašo šalių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius ir kitas mažai rizikingas finansines priemones. Konservatyvaus investavimo fonduose rekomenduojama kaupti pensiją asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko 7 ar mažiau metų.
2017 pabaigoje Lietuvoje buvo 20 antrosios ir 12 trečiosios pakopos pensijų fondų.
696