pentatònika (penta… + gr. tonikos – skambantis), muzikinių garsų sistema, pagrįsta 5 įvairaus aukščio garsais; penkių laipsnių dermė, kurią sudaro penkios grynosios kvintos, išdėstytos vienoje oktavoje dviejų trichordų pavidalu.
Būna anhemitoninė ir hemitoninė pentatonika. Anhemitoninė pentatonika turi penkis variantus (kiekvienas pentatonikos tonas gali būti I dermės laipsnis). Pentatonika skirstoma į 2 grupes: pirmajai priklauso pentatonika, kurios baigiamasis akordas yra mažorinis arba minorinis kvintakordas, antrajai grupei – pentatonika, kurios baigiamasis akordas yra nepilnas kvintakordas (be tercijos arba be kvintos) arba vertikaliai išdėstytas trichordas. Hemitoninė pentatonika turi vieną arba du pustonius. Jos sandaroje viena kvinta yra sumažinta.
Pentatonika paplitusi pasaulio tautų (ir lietuvių) muzikoje. Anhemitoninė pentatonika pasitaiko Rytų Lietuvos vienabalsėse liaudies melodijose (jos dažniausiai siauros apimties, ramios, turi švelnaus liūdesio). Pentatoninės melodijos vartojamos kompozitorių kūryboje.
2874