Peñzos srits (Penzenskaja oblast) yra Rusijos europinės dalies pietryčiuose. Plotas 43 314 km2. 1,30 mln. gyventojų (2020); daugiausia rusai (86,4 % gyventojų), totoriai (6,0 %), mordviai (4,9 %), ukrainiečiai (0,9 %), čiuvašai (0,5 %), armėnai (0,3 %), baltarusiai (0,2 %), romai (čigonai; 0,2 %). Srities centras – Penza (520 300 gyventojų, 2020). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Kuzneckas (80,42), Zarečnyj (65,5), Kamenka (34,5), Serdobskas (30,90). Miesto gyventojų 67,1 % (2020). Gyventojų vidutinis tankis 30 žm./km2. Penzos sritis suskirstyta į 27 rajonus. Įkurta 1939.
Paviršius – daugiausia Pavolgio aukštumos vakarų šlaitai (iki 24 m aukščio), suskaidyti upių, griovų ir raguvų; Penzos srities vakaruose – Okos–Dono lygumos pakraštys. Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –11 iki –13, liepos 19–20 °C. Per metus iškrinta 550–680 mm kritulių. Didžiausios upės – Sura, Mokša, Chopioras. Juodžemiai užima daugiau kaip 65 % srities ploto. Miškastepės. Miškingumas apie 20 %; daugiausia auga ąžuolai, beržai, pušys.
Kasama smėlis (Čaadajevo telkinys), klintys ir kreida (Sursko telkinys). Mašinų (dyzelinių variklių, aparatų naftos chemijos pramonei, žemės ūkio mašinų, staklių), skaičiavimo technikos, laikrodžių gamyba, tekstilės (vilnonių audinių, trikotažo), maisto (mėsos, pieno, cukraus), medienos, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų pramonė. Daugiausia pramonės įmonių yra Penzoje, Kuznecke, Kamenkoje. Srityje auginama kviečiai, rugiai, miežiai, soros, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Per Penzos sritį eina Syzranės–Viazemsko, Riazanės–Uralsko geležinkeliai. Oro uostas (Penzoje). Aksunų balneologijos kurortas.