Perejãslavo radà, ukr. Переяславська рада, Ukrainos kazokų suvažiavimas, įvykęs 1654 01 18 Perejaslave ir nutaręs prijungti Ukrainą prie Rusijos.
Sušauktas Zaporožės kazokų etmono B. Chmelnyckio iniciatyva. Perejaslavo rada nutarė Rusijos carą Aleksejų Michailovičių pripažinti Ukrainos valdovu. Ukrainos atstovams prisiekus carui ištikimybę, Rusijos delegacijos atstovas V. Buturlinas įteikė B. Chmelnyckiui etmono valdžios ženklus. Ukrainos prijungimas prie Rusijos teisiškai buvo įformintas 1654 03 21 ir 27 caro aktais. 1654 04 10 B. Chmelnyckio pasiuntiniai Maskvoje pasirašė straipsnius, nustatančius Ukrainos ir Rusijos santykius. Caras patvirtino senąsias kazokų ir ukrainiečių bajorų privilegijas.
Perejaslavo rada (1836, dailininkas Borisas Chorikovas)
Ukrainoje išliko vidaus autonomija – vadinamasis etmonatas (savi teismai ir administracinė valdžia, kuriai vadovavo renkamas etmonas; registrinių kazokų skaičius padidėjo iki 60 000).
Užsienio politikos klausimus perėmė Rusija. Dėl Perejaslavo rados priimtų sprendimų Rusija 1654 pradėjo karą prieš Abiejų Tautų Respubliką (Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karas). Jo padarinys – 1667 Andrusovo paliaubomis įteisintas Ukrainos padalijimas: Kairiakrantė (o po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų – ir Dešiniakrantė) Ukraina buvo prijungta prie Rusijos. Iš pradžių formaliai pripažinta kazokų autonomija buvo pamažu naikinta, o lenkinimą pakeitė rusinimas.
Istorikai nesutaria dėl rados (jos aktas neišliko) politinės ir teisinės esmės. SSRS ir rusų istorikai Perejaslavo radą aukština, dauguma dabartinių ukrainiečių istorikų mano, kad Perejaslavo rada buvo B. Chmelnyckio politinė klaida.