perifrãzė (gr. periphrasis < gr. peri – aplinkui, prie, šalia, apie + frazė), tropas, kai tikrojo daikto (veiksmo ar būsenos) pavadinimas pakeičiamas vaizdingu aprašomuoju perkeltinės reikšmės žodžių junginiu, nusakančiu daikto ar reiškinio būdingas ypatybes. Pvz., žydrasis ekranas yra televizijos perifrazė, žvėrių karalius – liūto perifrazė. Vaižgantas kūdikį vadino klykiančiu džiaugsmu, kūną – sielos žieve, vieną iš veikėjų – gamtos žiogu. Just. Marcinkevičius apie M. Mažvydo Katekizmą perifraze rašo: mūsų rašto senamiestis, apie K. Donelaičio poemą Metai – lietuviško žodžio katedra, apie medį ąžuolą – pagonių karalius. Tipiškos perifrazės yra vaizdingosios mįslės (pvz., raidžių perifrazė: Baltos pievos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano).
923