Pèrmė (Пермь, Perm), 1940−57 Molotov, miestas Rusijos Federacijoje, Vidurio Urale, abipus Kamos upės; krašto centras. 982 419 gyventojų (2020). Upių uostas. Per Permę eina Transsibiro geležinkelio magistralė, Kazanės−Jekaterinburgo automobilių magistralė. Oro uostas. Juodoji metalurgija, naftos ir dujų perdirbimo, kosmoso, radijo technikos, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, baldų, plaušienos ir popieriaus, poligrafijos (bendrovė Goznak), chemijos (dažų, lakų, skalbiklių, mineralinių trąšų, farmacijos) ir naftos chemijos, tekstilės, maisto (mėsos, pieno, konditerijos gaminių, alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, tabako) pramonė. Automobilių ir lėktuvų variklių, elektros instrumentų, kasybos, mezgimo mašinų, priekabų, siurblių, navigacinių sistemų, dviračių gamyba. Kamos hidroelektrinė (instaliuotoji galia 519 MW).
Permė
Permės (įkurtas 1916), pedagoginis (1919), technikos (1953) universitetai, karo, Permės dailės ir kultūros institutai, medicinos, farmacijos, žemės ūkio akademijos. Rusijos mokslų akademijos Uralo mokslo centras; mokslinio tyrimo institutai. Kraštotyros muziejus, meno galerija (Permės medinės skulptūros). Į šiaurę nuo Permės, prie Kamos, yra etnologijos muziejus Chochlovka (17 a. pabaigos− 20 a. pradžios mediniai pastatai). P. Čaikovskio operos ir baleto (įkurtas 1870), dramos, lėlių, jaunojo žiūrovo teatrai. Filharmonija. Cirkas. Petropavlovsko (pastatytas 1757−64), Viešpaties Atsimainymo (1798−1832) soborai, 18 a. pabaigos pastatai.
P. Čaikovskio operos ir baleto teatras (įkurtas 1870) Permėje
Istorija
17 a. pradžioje dabartinės Permės vietoje įsikūrė Jagošichos kaimas. Čia 1723 pastatyta vario lydykla, ėmė kurtis gyvenvietė. 1781 ji gavo miesto teises ir buvo pavadinta Perme. Nuo 1796 gubernijos centras. 19 a. sparčiai plėtota prekyba ir pramonė (7 dešimtmečio pradžioje veikė metalurgijos, popieriaus ir garlaivių gamybos įmonės). 1876 per Permę nutiestas pirmas Urale ir Sibire geležinkelis. Miestas sparčiai plėtojosi, ypač išsiplėtė SSRS industrializacijos laikotarpiu (1926 buvo apie 84 800, 1939 – apie 306 000 gyventojų). 20 a. 8–9 dešimtmetyje Permės apylinkėse veikė Permės lageriai. 1938–2005 srities centras.
Lietuviai
Per I pasaulinį karą Permėje gyveno karo pabėgėlių lietuvių; veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, lietuviška pradžios mokykla. 1916–19 Permės universitete profesoriavo K. Būga. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui į Permę evakuota lietuvių. Gydytojas V. Girdzijauskas 1941–42 buvo Permės medicinos instituto Epidemiologijos katedros vedėjas.