Pèrmės krãštas (Permskij kraj) yra Rusijos Federacijoje, Rytų Europos lygumos rytuose, prie Uralo. Plotas 160 600 km2. 2,59 mln. gyventojų (2020); gyvena rusai (apie 85 % krašto gyventojų), totoriai (apie 5 %), komiai, baškirai, udmurtai, ukrainiečiai. Sostinė − Permė (982 419 gyventojų, 2020). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Bereznikai (139,2), Solikamskas (92,6), Čaikovskis (82,3), Kunguras (64,8), Lysva (60,3). Miesto gyventojų 75,0 % (2020). Gyventojų vidutinis tankis 18 žm./km2. Permės kraštas suskirstytas į 33 rajonus ir 6 miesto apygardas.
80 % Permės krašto teritorijos užima Rytų Europos lygumos rytinis pakraštys; krašto rytuose yra Šiaurės ir Vidurio Uralo kalnagūbriai (didžiausias aukštis 1496 m), vakaruose − Kamos aukštupio aukštumos dalis, šiaurės vakaruose − Šiaurės skliautakalvių dalis, vidurinėje dalyje − Kamos slėnio žemuma. Uralo priekalniuose (į rytus nuo Kamos) yra karstinių reljefo formų; daug urvų (žymiausias − Kunguro urvas). Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo −15 °C iki −18 °C, liepos − 16−18 °C. Per metus iškrinta nuo 410 mm (pietvakariuose) iki 1000 mm (šiaurės rytuose) kritulių (daugiausia gegužę−rugsėjį). Didžiausia upė – Kama su intakais Veslena, Višera, Jaiva, Kosva, Čiusovaja, Kosa, Inva, Obva. Didžiausi ežerai yra Permės krašto šiaurinėje dalyje (Čiusovskojė, Didysis Kumikušas, Novožilovo). Kamos ir Votkinsko tvenkiniai. Dirvožemiai daugiausia jauražemiai. Vyrauja taiga ir miškatundrė. Miškai užima 71 % krašto teritorijos (daugiausia eglės, kėniai). Basegos, Višerskio rezervatai.
Permė
Permės krašte gaunama nafta (krašto vidurinėje ir pietinėje dalyje) ir gamtinės dujos, kasama akmens anglys (Kizelo telkinys), kalio ir akmens druskos (Verchnekamsko telkinys − vienas didžiausių pasaulyje), chromitai (Saranovo telkinys), geležies, vario rūdos, deimantai (krašto šiaurinėje dalyje), klintys, gipsas, dolomitas, anhidritas, molis, kvarcinis smėlis. Yra aukso (Čiusovajos upės baseine Vidurio Urale), kvarco, citrinų, marmuro telkinių. Kamos hidroelektrinė. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, naftos perdirbimas (Permėje, Krasnokamske), upių laivų statyba, raketų ir lėktuvų variklių, navigacinės įrangos, naftos pramonės įrenginių, kasybos mašinų, turbogeneratorių, skalbyklių, dviračių gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, elektrotechnikos, plaušienos ir popieriaus (Krasnokamske, Krasnovišerske, Solikamske), chemijos (sodos, dažų, trąšų, plastikų; Bereznikuose, Solikamske) ir naftos chemijos, statybinių medžiagų (cemento, plytų), stiklo, tekstilės (šilko), maisto pramonė. Apdirbamosios pramonės didžiausi centrai − Permė, Bereznikai, Solikamskas, Čaikovskis, Lysva, Čiusovojus, Krasnokamskas. Krašte auginama rugiai, kviečiai, miežiai, daržovės, veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Per Permės kraštą eina Transsibiro geležinkelio magistralė, Kazanės−Jekaterinburgo automobilių magistralė. Laivuojama Kama (1243 kilometrai). Upių svarbiausi uostai − Permė, Solikamskas, Bereznikai. Ust‑Kačkos ir Kliučių balneologijos kurortai.
Permės kraštas įkurtas 2005, susijungus Permės sričiai ir Permės Komių autonominei apygardai.
Kungur