Pernambuco (Pernambùkas), valstija Brazilijos šiaurės rytuose, prie Atlanto vandenyno.

Plotas 98 938 km2. 9,62 mln. gyventojų (2020).

Centras – Recife (1,65 mln. gyventojų, 2020; aglomeracijoje 4,03 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Jaboatão dos Guararapesas (691,5), Olinda (385,4), Paulista (334,4; visi priklauso Recifės aglomeracijai), Caruaru (324,3), Petrolina (264,2).

Pernambuco rytuose, prie Atlanto vandenyno, yra siaura (apie 60 km pločio) pajūrio žemuma; kita Pernambuco dalis – Borboremos plokščiakalnis (Brazilijos plokščiakalnio šiaurės rytinis pakraštys). Atlanto vandenyne, apie 360 km į šiaurės rytus nuo Brazilijos krantų, Pernambuco valstijai priklauso vulkaninis Fernando de Noronhos salynas (21 sala, plotas 26 km2, didžiausia sala – Fernando de Noronhos, 18 km2).

Klimatas subekvatorinis, pajūryje drėgnas, vakarinėje dalyje – sausas (dažnos katastrofiškos sausros). Didžiausia upė – São Francisco (ja eina Pernambuco ir Bahijos valstijos riba), kitos – daugiausia periodinės (sausuoju laikotarpiu išdžiūsta), tik rytuose yra tekančių į Atlanto vandenyną. Dirvožemiai daugiausia geltonžemiai, rytinėje dalyje yra geležaliuminžemių. Diduma teritorijos – pusdykumių retmiškiai (katinga), yra atogrąžų miškų; pajūryje – mangrovės. Fernando de Noronhos salyno ir Rocaso atolo (jis priklauso Rio Grande do Nortės valstijai) rezervatas (2001 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą); yra kitų gamtos rezervatų.

Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Auginama cukranendrės, bananai, apelsininiai citrinmedžiai, kokosai, vilnamedžiai, kavamedžiai, batatai, kukurūzai, maniokai, ryžiai, pomidorai, pupelės, svogūnai, tabakai; veisiama (plokščiakalnyje) galvijai, ožkos, avys. Cemento, tekstilės, siuvimo, odos, chemijos, maisto (daugiausia cukraus), elektronikos pramonė. Iš cukranendrių gaminamas biokuras (bioetanolis). Gaunamas gipsas. Keraminių dirbinių dailieji amatai. Turizmas (paplūdimiai, kolonijinio laikotarpio architektūros statiniai, kasmetinis Recifės užgavėnių karnavalas, Fernando de Noronhos salynas). Recifės jūrų uostas ir tarptautinis oro uostas.

Istorija

Ikikolonijiniais laikais dabartinio Pernambuco teritorijoje gyveno tupių, gvaranių ir kitos indėnų gentys. 16 a. pradžioje į Pernambuco teritoriją pradėjo skverbtis portugalai. 1532–36 Pernambuco gavo kapitonijos statusą. Dėl cukraus ir medvilnės gamybos buvo viena labiausiai klestinčių kapitonijų (1640 čia pagaminta 14 000 t cukraus). 1630–54 buvo užėmę olandai. Dėl didelio indėnų mirtingumo nuo 16 a. pabaigos–17 a. pradžios dirbti plantacijose buvo įvežami juodaodžiai vergai. 1630 pabėgę vergai viename Pernambuco rajonų įkūrė savo valstybę (Palmaris), kuri gyvavo iki 1695. 19 a. pradžioje Pernambuco gavo provincijos, 1891 – valstijos statusą. Valstijoje sparčiai daugėja gyventojų: 19 a. pabaigoje jų buvo 1 mln., 1995 – daugiau kaip 7 milijonai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką