Pérnaravos kapinýnas yra apie 150 m į pietus nuo kelio Josvainiai–Pelutava–Pernarava (Kėdainių rajono savivaldybės teritorija). 1887 kasant žvyrą rasta žmonių kaulų, įvairių dirbinių. Dalis kapų apardyta. 1986–1989 Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspedicija (vadovė K. Rickevičiūtė) ištyrė 2044 m2 plotą, rado 67 kapus: 57 nedegintų ir 10 sudegintų mirusiųjų. 5 a. po Kristaus pabaigoje–7 a. datuojamas 21 kapas. Mirusieji laidoti nedeginti. Įkapės: darbo įrankiai (peiliai, ylos, verpstukas), ginklai (kirviai, ietigaliai, kalavijas), papuošalai (segės, apyrankės, žiedai, karoliai, apgalvis, antkaklė), diržo ir geriamojo rago fragmentai. 16–17 a. datuojami 36 kapai. Mirusieji laidoti nedeginti. Įkapės: darbo įrankiai (peiliai, galąstuvas), papuošalai (smeigtukai, žiedai, kabučiai), piniginių fragmentai. Rasta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Žygimanto Senojo pusgrašių, Žygimanto Augusto dvidenarių, Žygimanto Vazos dvidenarių ir šilingų), Lenkijos (Aleksandro pusgrašių, Elbingo šilingas, Rygos šilingas), Prūsijos (Albrechto grašis), Silezijos (Świdnicos pusgrašis), Švedijos (Gustavo Adolfo Rygos šilingai) monetų. Pernaravos kapinynas datuojamas 5–17 a., priskiriamas aukštaičiams. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką