Pernaravos‑Šaravų miškai

Pérnaravos‑Šarav miška yra Kėdainių rj. savivaldybės teritorijoje, 2 km į vakarus nuo Josvainių. Plotas 3570 ha, mišku apaugę 3390 hektarų. Susideda iš Šaravų, Svilių, Pernaravos, Juodgirio ir Kunionių miškų. 69 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio Josvainių girininkijai; iki 2018 priklausė Kėdainių miškų urėdijai. Per masyvo rytinę dalį teka Šušvės intakai Liedas, Vikšrupis, Putnupys, per vakarinę dalį – Nevėžio intakas Aluona ir jos intakas Sakuona. Dauguma upelių sureguliuoti, dalis miško nusausinta. Paviršius lygus. Miško augavietės labai derlingos, bet kartais laikinai įmirksta. 97 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 2 % vandenų apsauginiai III grupės, 1 % ekosistemų apsaugos II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 5 %, iš dalies sukultūrintų 19 %. Beržynų yra 50 %, eglynų 20 %, juodalksnynų 9 %, uosynų ir drebulynų po 8 %, ąžuolynų 4 %, baltalksnynų ir kitų 1 %.

Svilių miškas

skulptūra Girinis Šaravų miške

Jaunuolynai sudaro 29 %, pusamžiai medynai 23 %, bręstantys 15 %, brandūs 33 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas I,3, skalsumas 0,69, tūris 180 m³/ha,vidutinis prieaugis 5,2 m³/ha. Miškuose peri į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti ereliai rėksniai, juodieji gandrai, vištvanagiai. Masyvo pietrytinėje dalyje yra Pavikšrupio botaninis zoologinis draustinis, archeologijos paminklas – Graužių senkapiai.

1944–53 Pernaravos‑Šaravų miškuose veikė Prisikėlimo apygardos P. Lukšio rinktinės Lietuvos partizanai. Ten kurį laiką buvo įrengtas Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris. Per jį ši apygarda palaikė ryšį su kitų apygardų partizanais.

2355

228

-Šaravų miškas