peronizmas

peronzmas (isp. peronismo), chustisialzmas (isp. justicialismo < lot. justitia – teisingumas), politinė ideologija Argentinoje.

Susiklostė 20 a. 5 dešimtmetyje, pradininkas – J. D. Perónas (1946 06 04–1955 ir 1973–74 Argentinos prezidentas). 1947 jis įkūrė Teisingumo partiją (ispanų kalba Movimiento Nacional Justicialista, vadinamąją Peronistų). Partijos veiklai didelę įtaką t. p. turėjo jo žmonos E. Perón ir M. E. M. de Perón (pastaroji 1974 tapo pirmąja pasaulyje moterimi šalies prezidente). 1974 J. D. Perónui mirus peronizmas liko įtakinga politinių pažiūrų sistema.

Peronistai rėmėsi profesinėmis sąjungomis, moterų judėjimu, nevengė populizmo. Peronizmo pagrindu tapo teisingumo principai, kitos ideologinės nuostatos – autoritarizmas arba kaudiljizmas (turėjęs daug bendrų bruožų su B. Mussolini ir F. Franco diktatūromis Italijoje ir Ispanijoje; tik iki 1976), korporatyvizmas, Trečiojo kelio (to, kas geriausia kapitalizme ir socializme) Argentinai pasirinkimas; ekonomikos srityje – autarkija (uždaro nacionalinio ūkio kūrimas; 20 a. pabaigoje siekiant įgyti verslo sluoksnių palankumą šios nuostatos buvo atsisakyta). Peronistai skelbė siekius derinti nacionalizmo idėjas ir socialinį teisingumą (socialinių garantijų užtikrinimas darbuotojams, centrinio banko, užsieniečiams priklausančių didelių pramonės, komunalinio ūkio įmonių, geležinkelių nacionalizavimas, šalies industrializacija ir stipraus prekinio žemės ūkio plėtra).

Teisingumo (Peronistų) partijos įkūrėjas Juan Domingo Perón

Peronistai valdė Argentiną 1946 06 04–1955, 1973–76, 1989–99, 2002–15 ir valdo nuo 2019 (1955 ir 1976 nušalinti nuo valdžios per karinius perversmus). 20 a. 10 dešimtmetyje nuo Teisingumo partijos atskilo keli mažesni peronistų politiniai judėjimai. 21 a. peronizmas siejamas su viltimis įveikti ekonominę krizę, jame įžvelgiama alternatyva neoliberalizmui.

1489

2271

-Peronas; -Peron; -Teisingumo partija