Perotnas (Pérotin, Perotinus Magnus, Magister Perotinus), 12 a. pabaigos–13 a. pradžios prancūzų kompozitorius. Manoma, priklausė Paryžiaus katedros mokyklos giedotojams. Pasak 13 a. vidurio teoretikų Jono Garlandiečio ir Anonimo IV, Perotinas kūrybiškai peržiūrėjo Leonino sudarytą Didžiąją organumų knygą (Magnus Liber Organi), apie 1160–80 ar 1200 sutrumpino kai kurias kompozicijas, pridėjo apie 150 naujų klauzulių ir kita. Sukūrė apie 10 tribalsių ir keturbalsių organumų (Viderunt omnes, Sederunt principes, Exiit sermo, Alleluia, Nativitas), keletą konduktų (Salvatoris hodie, Dum sigillum, Beata viscera) bei klauzulių. Ritmika pagrįsta ritmo modusais, jų kontrastu, imitacija. Viršutiniai balsai (duplum, triplum, quadruplum) derinami tik su tenoru, bet ne tarpusavyje, jų melodika labai panaši, naudojamos motyvų imitacijos, paprastos ir kanoninės sekvencijos, ostinatiniai pakartojimai, balsų pasikeitimas motyvais, nekeičiant motyvų aukščio ir kita. Perotino organumai – didžiausios apimties vidurinių amžių kompozicijos. Jie kelių šimtų taktų (10–20 minučių trukmės), sukurti kaitaliojant stabilios harmonijos epizodus (tenoras išdėstytas stambių verčių natomis) su ne tokiais stabiliais judraus ir ritmizuoto tenoro epizodais (diskantas).
1571