Perù mùzika
koncertuoja Peru muzikantai ir šokėjai (Puno departamentas, 2013)
turėjo apeiginę, terapinę, karinę, signalinę, estetinę ir kitą funkciją. Ryšku indėnų genčių aimarų ir kečujų (Andų kalnuose), kreolų (miestuose), metisų (rytinės šalies pakrantės miestuose) tradiciniai muzikos stiliai. Muzika, šokiai, žaidimai ir pantomimos buvo svarbi inkų imperijos religinių apeigų dalis.
Indėnų genčių muzika
Kečujų muzika daugiausia vokalinė, aimarų – vokalinė instrumentinė. Gausu žanrų, dermių, instrumentų. Muzika pagrįsta pentatoninėmis ir mažorinės tritonikos dermėmis, nusistojusiomis kadencijų formulėmis; vyrauja dviejų dalių metras, kvadratinis simetrinis periodas. Melodijos plataus diapazono, vyravo monodija su heterofonijos epizodais. Peru indėnų muzikos instrumentai dirbti iš augalų stiebų, žievės, ragų, kriauklių, molio, spalvotųjų ir brangiųjų metalų, kaulų ir kitų medžiagų. Gausu įvairių rūšių idiofonų, membranofonų, aerofonų, chordofonų.
perujietis pučia kriauklės trimitą
Marijos Kandelarijos festivalio Limoje eitynės (2015)
Populiariausi instrumentai: Pano fleita (siku arba sampona), didžioji ir mažoji išilginės fleitos kena ir tarka; keturkampis būgnas kachonas. Pučiama okarinos, kriauklių trimitai, klarneto tipo takara, mušami vienpusiai, dvipusiai, cilindriniai, ilgieji, plyšiniai medžio būgnai, keraminiai katilbūgniai, kratomi įvairūs barškučiai. Unikalus indėnų instrumentas – daugiastygė arfa (arpa peruana). 16–18 a. indėnų muzikoje atsirado kūrinių, turinčių europietiškos muzikos elementų (daugiausia ispanų).
Kreolų muzika
Kreolų muzikoje dominuoja mažoro ir minoro dermės, trijų dalių metras. Instrumentai: gitara, čarangas (10 stygų maža gitara), smuikas, mandolina, klarnetas, būgnas kachonas. Vyrauja dainuojamieji šokiai: greito tempo kreoliškasis valsas, uaino, tunantada, šokamas ir kubietiškasis bolero. Dainuojama pritariant kachonu ir gitara.
Metisų muzika
Paplitę metisų dainuojamieji šokiai festecho, lando, mulisa, marinera, panalivijas, pregonas, jaravi, inga, sokavonas, alkatrasas, šokių pantomima diabliada (velniava). Pritariama būgnais, gitaromis, europietiškais pučiamaisiais muzikos instrumentais ir rankų plojimu. Populiarūs karnavalai. 20 a. pabaigoje Peru išpopuliarėjo popmuzikos rūšis čiča (chicha) – Andų tropical stiliaus, Kolumbijos cumbia, tradicinio uaino ir roko mišinys.
populiarus instrumentas – marakos tipo barškutis
Profesionaliosios muzikos raida 16–19 amžiaus pirmoje pusėje
Iki 19 a. profesionalioji muzika buvo bažnytinė. 16 a. pradžioje ispanų kariškiai išplatino vienbalses liaudies dainas (karo, darbo) ir giesmes, joms pritarta Renesanso muzikos instrumentais. Ispanų kunigai ir vienuoliai įsteigė religinius centrus Limoje, Cuzco, Arequipoje ir kitur; mokė vietinius giedoti grigališkąjį choralą, Renesanso polifoninių giesmių. Atsirado vargonų, varpų. Sukurtos pirmosios giesmės aimarų ir kečujų kalbomis. 16 a. dauguma muzikų buvo atvykėliai, bet būta ir vietinių. C. de Belzayaga, P. Jiménezas, J. de Campderrósas, G. Fernándezas de Hidalgo kūrė bažnytinę muziką, populiarino G. P. da Palestrinos, C. de Moraleso, F. Correjos de Arauxo, Cabanillaso, A. de Heredijos, T. de Herreros ir kitų bažnytinės muzikos kūrinius. Populiariausias 17 a. pabaigos žanras – polifoninis viljansikas su homofoniniais intarpais (iš pradžių ispaniškasis, vėliau atsirado ir vietinių). Viljansikų sukūrė J. de Araujo (1646–1712), I. Quispe. Ispanų kompozitorius T. de Torrejónas y Velasco sukūrė pirmąją Peru ir Lotynų Amerikoje operą Rožės purpuras (La Púrpura de la Rosa pagal P. Calderóną de la Barcą, pastatyta 1701 Limoje). 18 a. pirmaisiais dešimtmečiais Peru muzikoje įsigalėjo italų muzikos stilius, pakviesta italų kompozitorių, kūrusių itališkų žanrų muziką (ir solines kantatas). Italas R. Cerutti (1688–1760) išpopuliarino smuiką, įtvirtino homofoninį stilių, styginių instrumentų su skaitmeniniu bosu orkestrą, sukūrė neapolietiškojo stiliaus operų, tarp jų – Geriausias Persėjo skydas (El Mejor Escudo de Perseo) ir Meilės ir galios triumfas (Triunfos del Amor y del Poder), sainetą Dainuokime viljansiką (A cantar un villancico). Peru kompozitorius E. Ponce de Leónas sukūrė serenadų. Kompozitorius J. de Orejónas y Aparicio (apie 1706–65; 1742–60 Limos katedros vargonininkas chormeisteris) sukūrė kantatų, Pasiją pagal Joną, kūrinių vargonams. 18 a. viduryje italų stiliaus operas nurungė vietinių kompozitorių iš populiarių dainelių sukurtos tonadiljos. Jas kūrė R. Soria ir italas B. Massa. 18 a. pabaigoje ir 19 a. pirmaisiais dešimtmečiais T. del Campo y Pando, J. Beltránas, P. Jiménezas de Abrilis, A. Bolognesi sukūrė reikšmingų kūrinių, pastatė D. Cimarosos, G. Paisiello ir G. Rossini operų. Pasaulietinės muzikos kūrinių sukūrė M. Melgaro (1792–1815; sukūrė stilizuotų jaravi), J. B. Alcedo (1798–1878; sukūrė Peru himną, 1821).
Profesionalioji muzika 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiuje
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje susiklostė muzikinės kūrybos 2 tendencijos. Nuosaikesnės krypties kompozitoriai tautiškumą kūryboje reiškė gausiomis folkloro citatomis, tarp jų – J. M. Valle Riestra (1900 sukūrė pirmąją nacionalinę operą kečujų kalba Ollanta); D. A. Roblesas, L. D. Lavalle ir kiti). Naujosios kartos kompozitoriai indėnų muzikos elementus derino su modernia muzikine kalba (T. Valcárcelis ir kiti). 20 a. antroje pusėje Peru muzikoje įsigalėjo avangardistinės kryptys (kompozitoriai R. Holzmanas, E. Iturriaga, C. Garrido-Lecca, E. Pinilla, F. B. Pulgaras Vidalis ir kiti). Žymesni jaunesniosios kartos kompozitoriai: W. Casas Napanas, P. Seiji Asato, T. Álvarezas, D. Tarnawiecki, L. D. Aguilaras, J. C. Camposas. Indėnų muziką rinko ir tyrė R. Stevensonas, P. Vergeras, R. E. Vázquezas, D. A. Roblesas, R. Holzmannas, A. Sasas Orchassalis ir kiti. Profesionaliąją muziką tyrė E. Pinilla, J. Quezada, A. Sasas Orchassalis, R. Stevensonas. Žymesni 20 a. atlikėjai: pianistai T. Cesada, E. de Pulgar Vidal, C. S. Málaga (ir dirigentas), L. Moralesas, M. Massini, smuikininkai E. Amadoras, E. Jimeno, R. Holzmannas ir A. Sasas Orchassalis (abu dar ir dirigentai), dirigentai T. Buchwaldas, J. Malsio, M. M. Abarka, gitaristė I. Granda de Fulier, indėnų dainininkė Y. Sumac, operos dainininkas J. D. Florezas. Limoje veikia Nacionalinė muzikos konservatorija (įsteigta 1946), filharmonija, simfoninis orkestras (įsteigtas 1936), kamerinis orkestras, Valstybinis choras, leidžiami žurnalai Revista Musical Peruana (nuo 1939), Música (nuo 1957).
L: Panorama de la música traditional del Perú Lima 1966; E. den Otter Music and Dance of Indians and Mestizos an Andean Valley of Peru Delft 1985; T. R. Turino Moving Away from Silence: the Music of the Peruvian Altiplano and the Experience of Urban Migration Chicago 1993.
1352
1915
Peru kultūra