Perugios architektūra (Perùdžos architektūrà)
Šv. Angelo bažnyčia Perugioje (apie 6–7 a.)
Išliko miesto sienų (4–2 a. pr. Kr. ir 13–16 a.) su vartais (Augusto arka) fragmentų, šalia – kelios požeminės laidojimo kameros (Volumnų šeimos, 2 a. pr. Kr.). Bažnyčios: ankstyvųjų krikščionių Šv. Angelo bažnyčia (apie 6–7 a.), Šv. Prospero (8 a.), Šv. Augustino (13 a.), Šv. Pranciškaus (apie 1250, apgriauta), Šv. Dominyko (apie 1304, manoma, architektas G. Pisano, rekonstruota 17 a.), Šv. Severijaus (15–18 a., Rafaelio freskos), Santa Maria del Popolo (1547, architektas G. Alessi), Naujoji (1665, architektas P. Maruscelli), Šv. Konstanco (1890, architektas G. Calderini); Lapkričio Ketvirtosios aikštėje – Šv. Lauryno katedra (pradėta 1345).
Didysis fontanas Perugioje (1278, architektas Fra Bevignate, skulptoriai G. Pisano, N. Pisano)
Rūmai: Palazzo dei Piori (pradėti 1293), Senojo universiteto (1453, architektai G. di Antonio, B. M. di Torgiano), Cambio kolegijos (1457, P. Perugino freskos), Antinori (1748–58, architektai F. Bianchi, P. Carattoli, dabar Perugios universiteto užsieniečiams rūmai), Cesaroni (1908, architektas G. Calderini). Taikos angelo lodžija (1548, architektas G. Alessi), Montemorcino vienuolynas (1739–62, architektas L. Vanvitelli, dabar Perugios universiteto rūmai), administracinis pastatas Centro Direzionale (1986, architektas A. Rossi). Kiti statiniai: Didysis fontanas (1278, architektas Fra Bevignate, skulptoriai G. Pisano ir N. Pisano), renesansiniai Šv. Petro vartai (1480, architekats Agostino di Duccio, nebaigti).
2271
-Perugia; -Perudža