Pérvalka, Neringos miesto dalis Kuršių marių krante, 33 km į pietus nuo Klaipėdos, prie Pervalkos įlankos; žvejų gyvenvietė ir vasarvietė.
Architektūra
Dauguma senųjų pastatų stovi abipus pagrindinės gatvės, einančios palei Kuršių marias. Išliko medinių vienaukščių 20 a. pirmos pusės žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių, nendrių stogais (kai kurie jų 20 a. antroje pusėje rekonstruoti arba restauruoti).
20 a. antroje pusėje pastatyta poilsio namų pagal architektų P. Grecevičiaus, V. Guogio, V. Makaraičio, V. Stausko, J. A. Zavišos projektus. Yra 2 nedidelės prieplaukos ir molas. Šalia Pervalkos, ant Skirpsto kalno – L. Rėzos skulptūra (1975, skulptorius E. Jonušas).
Pervalka
poilsio namai Pervalkoje (rekonstrukcija, 2019, architektūrinė bendrovė Aketuri architektai)
1173
Istorija
Senoji Pervalka buvo įsikūrusi 1844 Kuršių marių pakrantėje tarp Žirgų ir Pervalkos rago; į ją atsikėlė žmonių iš smėlio užpustyto Naujųjų Naglių kaimo. 1871 buvo 11 namų, juose gyvenantys žvejai žuvis kitame marių krante keisdavo į būtiniausias prekes. 1880–81 žvejų kaimelis dėl pustomo smėlio grėsmės persikėlė į dabartinę vietą (1,5 km į šiaurę). Apie 1895 pradėta želdinti kopas. 1900 pastatytas švyturys. 1901 pradėjo veikti vienklasė mokykla. 1933 Pervalka įgijo kurortinės vietovės statusą, atsirado naujų pastatų, žvejų uostelis, veikė karčema ir parduotuvė.
Per II pasaulinį karą 1945 01 su Vokietijos kariuomene pasitraukė senieji Pervalkos gyventojai (grįžo mažai). Po karo gyvenvietė sunyko, į ją kėlėsi gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių. 1961 Pervalka tapo Neringos miesto dalimi. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio Pervalka plėtėsi kaip kurortas, pastatyti poilsio namai suardė žvejų kaimelio vaizdą. 1871 buvo 59, 1905 – 110, 1925 – 153, 1939 – 176, 2010 – 212 gyventojų.
2140