Pešavar (Peshāwar, Pešavãras), miestas Pakistano šiaurės vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Ravalpindi, prie Baros upės (Kabulo intakas); Chaibero Pachtunchvos provincijos centras.
1,43 mln. gyventojų (2010). Geležinkelis ir automobilių magistralė į Karači. Tarptautinis oro uostas. Metalo apdirbimo, tekstilės (šilko, medvilnės), avalynės, statybinių medžiagų, baldų, maisto (cukraus, vaisių ir daržovių apdorojimo, tabako) pramonė. Audimo, siuvinėjimo, medžio raižybos, odos, dramblio kaulo dirbinių, peilių gamybos dailieji amatai. Pešavaro (įkurtas 1950), inžinerijos ir technologijų (1980), Gandharos (2002), Abasynų (2007) universitetai. Pešavaro miesto (Gandharos civilizacijos skulptūrų kolekcijos), Pešavaro universiteto muziejai. Bala Hisaros fortas. Mahabato Chano mečetė (pastatyta 1630). Prie Pešavaro yra karaliaus Kaniškos stupų (pastatyta 2 a.) liekanos. Į šiaurę nuo Pešavaro yra Varsako hidroelektrinė (prie Kabulo upės; galia 200 MW).
Istorija
Pešavaras, manoma, įsikūrė apie pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigą; senovės laikais buvo vadinamas Purušapura. 1 a. po Kr. tapo Kušanų karalystės sostine; tuo metu buvo svarbus budizmo kultūros, t. p. prekybos ir karavanų kelių centras. 5 a. pabaigoje–6 a. pradžioje sugriautas eftalitų. 6 a.–16 a. pradžioje nedidelis miestas. Didžiųjų Mogolų imperatoriaus Akbaro pavadintas Pešavaru (pasienio miestu); vėl tapo svarbiu prekybos ir amatų centru. 1738–47 valdomas Persijos valdovo Nadyro, 1747–1818 – afganų Duranių valstybės. 1818–23, šiai valstybei suirus, Pešavaro kunigaikštystės sostinė. Vėliau priklausė sikhų valstybei. 1849 užimtas britų. Nuo 1901 Britanijos Indijos, nuo 1947 Pakistano Šiaurės vakarų pasienio (nuo Chaibero Pachtunchvos) provincijos administracinis centras (išskyrus 1955–70). 1913 įkurta islamo kolegija, 1950 – Pešavaro universitetas. Per Afganistano karą (1978–92) į Pešavarą pasitraukė daug pabėgėlių iš Afganistano; Pešavaras tapo svarbiausiu mudžahedų, vėliau talibų veiklos centru užsienyje.