Pescara (Peskarà), miestas Italijos vidurinės dalies rytuose, Abruzzo srityje, prie Adrijos jūros ir Pescaros upės žiočių; provincijos centras.
Pescara
129 500 gyventojų (2018). Žvejybos uostas. Keltai į Splito uostą, Dalmatijos salas (Kroatija). Per Pescarą eina Milano–Bari geležinkelis ir automobilių magistralė; geležinkelis ir automobilių magistralė į Romą. Abruzzo tarptautinis oro uostas. Mašinų gamyba, karinių jūrų laivų statyba, elektrotechnikos, metalo apdirbimo, maisto, cemento, tekstilės, siuvimo, odos, chemijos (dažų), keramikos (majolikos), baldų pramonė. Turizmas. Pajūrio kurortas (smėlėti paplūdimiai). Chieti ir Pescaros universitetas (įkurtas 1960). Yra privačių aukštųjų mokyklų. Bibliotekos. Museo delle Genti d’Abruzzo (etnografija, antropologija, kultūra), miesto, moderniojo meno ir kiti muziejai; poeto G. D’Annunzio (gimė Pescaroje 1863) gimtasis namas muziejus. Kasmetinis tarptautinis džiazo festivalis (nuo 1969).
Architektūra
Senamiestį juosia Ispanijos valdymo laikotarpiu pastatytos miesto sienos. Šv. Cetėjo katedra (17 a., sienų tapyba, dailininkas Guercino), Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (1757) su neoklasicistiniu fasadu.
Istorija
Ikiistoriniais laikais prie Pescaros upės buvo gyvenvietė. Antikos laikotarpiu vadinta Aternumu, tapo svarbiu Romos imperijos uostu prekiaujant su rytinėmis provincijomis. 597 sugriauta langobardų. Vėliau atsikūrė ir klestėjo. 1140 Pescarą nukariavo normanai. Vėlyvaisiais viduriniais amžiais gerai įtvirtinta. 1566 atlaikė didelį Osmanų imperijos laivyno puolimą. Po 2 mėnesių apsupties 1707 Pescarą užėmė Austrijos, 1800 – Prancūzijos kariuomenė. 1814 vietos karbonarai sukilo prieš Joachimo Murato valdymą. 1815 atkūrus Burbonų dinastijos valdžią čia buvo vienas garsiausių Abiejų Sicilijų karalystės kalėjimų. 1860 miestą užėmė G. Garibaldi bendražygiai. 1867 nugriauti Pescaros įtvirtinimai. Per II pasaulinį karą stipriai sugriauta (žuvo apie 3000 gyventojų), atstatyta, pastatyta modernių pastatų.
2271
-Aternum